Sostinės savivaldybės užsakymu atliktos ekspertinės apklausos duomenimis, dažniausiai elgetaujančių vaikų galima sutikti centrinėje sostinės dalyje, stoties apylinkėse, prekybos centruose ir turgavietėse. Visi apklaustieji sakė gatvėse prašantys išmaldos. Beveik pusė taip pat pardavinėja prekes, kai kurie vagiliauja, renka atliekas, rausiasi šiukšlynuose, kartais užsiima pagalbiniais darbais: padeda namų ūkyje, plauna mašinas, krauna ir iškrauna prekes. Šia problema susirūpinusi ne tik savivaldybė, bet ir Vilniaus apskrities policija bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba.
„Tačiau vaikas turi priprasti prie visuomenės taisyklių, o ne prie gatvės gyvenimo“, – atkreipė dėmesį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas.
Ekspertų duomenimis, sostinėje elgetauja apie 10 vaikų, o valkataujančiųjų yra apie 200. Šie skaičiai išauga vasarą, kai Vilniuje padaugėja turistų – tuomet jaunieji sostinės elgetautojai sulaukia konkurentų iš kitų miestų ar rajonų. Taip pat manoma, kad sunkmečiu elgetaujančių bei valkataujančių vaikų skaičius gali dar augti. Tiesa, ši statistika nėra tiksli – specialistai ne tik susiduria su problemomis identifikuojant nepilnamečius, bet ir nėra sukūrę bendro apibrėžimo, kas yra elgetaujantis vaikas. Apklausoje dalyvavo 7 nepilnamečiai.
Prašo pinigų ne maistui
Dažniausiai vaikai išeina į gatves, nes jų tėvai priklauso socialinės rizikos grupei, dėl skurdo šeimoje. Taip pat daugiau nei pusė nurodė pasigendantys tėvų dėmesio, neretai kenčia nuo jų smurto. Dalis tėvų verčia savo atžalas dirbti. Vaikai skundėsi, kad tėvai juos išnaudoja fiziškai, emociškai ar net seksualiai.
Dažniausiai vaikų pajamos siekia apie 50 litų, tačiau yra ir tokių, kurie uždirba iki 100 litų. Kai kurie gaunamos sumos nenurodė. Dirbantys ne visą dieną kartais priversti pasitenkinti ir 20 litų.
Toli gražu ne visi jų gyvena taip skurdžiai, kad gautus pinigus išleistų maistui. Didžioji dalis mažųjų valkatautojų kaulija pinigus alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, cigaretėms ir pramogoms.
„Prieš duodami išmaldą žmonės turėtų žinoti, kad ne visi vaikai neturi ko valgyti. Mūsų ir tarptautinių organizacijų tyrimai rodo, kad didžioji dalis vaikų nori tiesiog pasipinigauti ir išleisti juos pasilinksminimams. Uždirbdami nemažas sumas jie tampa priklausomi nuo gatvės. Ši priklausomybė beveik niekuo nesiskiria nuo azartinių žaidimų ar narkotikų priklausomybės. Todėl labai svarbu užkirsti kelią šiam procesui laiku, kol valkatavimas netapo vaiko gyvenimo būdu“, – kalbėjo Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Bendruomenės vaidmuo
Tiek sostinės savivaldybės, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos, tiek policijos vadovai akcentavo visuomenės vaidmenį padedant valkataujantiems ir elgetaujantiems vaikams. Gyventojai, pastebėję išmaldos kaulijantį nepilnametį, prašomi pranešti atitinkamoms tarnyboms. Mat duodami pinigų žmonės nieko neišsprendžia – šį darbą geriau palikti specialistams.
Gavę pranešimą apie probleminius vaikus ekspertai išsiaiškina, kas jie tokie, kodėl elgetauja. Savivaldybės socialiniai darbuotojai aplanko vaiko šeimą, teikia psichologinę pagalbą, bando sugrąžinti jį į mokyklą ir socialų gyvenimą. Jeigu prireikia, nepilnametis bet kuriuo paros metu gali būti apgyvendintas vaikų globos namuose „Gilė“.
Apie elgetaujančius ar valkataujančius vaikus sostinėje galima pranešti šiais telefono numeriais:
(8 5) 211 20 26 (nuo 8 iki 17 val.)
8-682 46 264 (nuo 8 iki 17 val.)
1648 (visą parą)
