G.Nausėda santykius su valdančiaisiais vertina kaip pakankamai konstruktyvius, bet pripažįsta, kad įtampų atsiranda. Tarkime, dėl jo išsakomos kritikos.
Premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, kad yra pasirengusi dialogui ir bendradarbiavimui valstybei svarbiais klausimais, to ji tikisi ir iš šalies vadovo.
15min kalbinti ekspertai ypatingų prošvaisčių nemato. Esą ir toliau iš abiejų pusių matysime rietenas, kritiškesnius apsišaudymus, politinę konkurenciją ir besikaupiančias nuoskaudas.
Pastabų neturėjo tik G.Landsbergiui
Pirmoji prezidento G.Nausėdos ir premjerės I.Šimonytės kaktomuša įvyko tvirtinant ministrų kabineto sudėtį. Prezidentui neįtiko du Vyriausybės vadovės pateikti kandidatai į ministrus.
Didelių abejonių jis turėjo ir dėl Arūno Dulkio, kuris sveikatos apsaugos ministru paskirtas I.Šimonytei už jį prisiėmus asmeninę atsakomybę.
Tvirtinant naują Vyriausybę, pasak I.Šimonytės, prezidentas pastabų turėjo visiems kandidatams į ministrus, išskyrus G.Landsbergį.
Santykius pablogino ir konservatorių gretose pradėta kelti iniciatyva, kad Europos Vadovų Taryboje (EVT) Lietuvai atstovautų nebe prezidentas, o premjerė.
Slaptos ir viešos grumtynės dėl ambasadorių
Dar vienas G.Nausėdos ir valdančiųjų susikirtimas įvyko svarstant ambasadorių, tarp kurių – ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Europos Sąjungoje (ES), skyrimą.
Tąsyk prezidentas pareiškė, kad du kandidatai į ambasadorius – buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius bei Raimundas Karoblis – pirmiausia turėtų politiškai atšalti, nes dirbo ankstesnėje Vyriausybėje.
Tokią poziciją kritikavo užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jis, beje, išsakęs nuomonę apie tada dar nepasiskiepijusią pirmąją šalies ponią Dianą Nausėdienę, sulaukė G.Nausėdos atsako – prezidentas tąsyk pareiškė, kad jaunas politikas nuėjo „žemu, nepadoriu keliu“.
Viešumoje netylant svarstymams dėl daugiau kaip metus tuščios ambasadoriaus Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungos pozicijos, ketvirtadienį prezidentas pripažino, kad padėtis yra bloga, ir pranešė, kad yra pasirengęs svarstyti R.Karoblio kandidatūrą. G.Landsbergis šią prezidento iniciatyvą iš pradžių pasveikino, bet trečiadienį jau kalbėjo, kad jo laukia sunkus darbas suderinti prezidento, Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Vyriausybės pozicijas.
Žibalo į ugnį pirmadienį dar įpylė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris paskelbė ketinantis kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pradėtų tyrimą dėl prezidento G.Nausėdos ir jo patarėjų veiksmų, kai jie viešai komentavo Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje skyrimo procesą.
Parlamentaro teigimu, taip buvo pažeistas konfidencialumas. Prezidento atstovas spaudai tokią parlamentaro iniciatyvą vadina politiniais žaidimais ir teigia, kad būtent G.Nausėda nutraukė ydingą kandidatų pavardžių nutekinimo žiniasklaidai praktiką. Rugsėjo vidury premjerė Ingrida Šimonytė, Seime atsakinėdama į parlamentarų klausimus, pareiškė neišgirdusi dalykinių argumentų, kodėl diplomatas Simonas Šatūnas negali būti skiriamas nuolatiniu Lietuvos ambasadoriumi Europos Sąjungoje (ES).
Beje, Ž.Pavilionis taip pat viešai paragino R.Karoblį „nedalyvauti šiame viešame, politizuotame aukščiausių diplomatinių atstovų skyrimo farse“. Prezidentūros teigimu, R.Karoblis yra patvirtinęs, kad sutiktų būti skiriamas ambasadoriumi ES.
G.Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ginčą dėl šios pozicijos anksčiau yra pavadinusi valdančiųjų kerštu nepavykus perimti atstovavimo EVT.
Suremtos ietys dėl skiepijimo
G.Nausėda ne kartą yra išsakęs kritiką Vyriausybei dėl skiepijimo nuo koronaviruso.
I.Šimonytė reiškė pasitikėjimą sveikatos apsaugos ministru.
Buvęs konservatorių pirmininkas europarlamentaras Andrius Kubilius savo feisbuko paskyroje tada irgi stojo ginti A.Dulkio bei įgėlė G.Nausėdai: „Apie prezidentą žinome tiek, kad toks yra, ir kad jam patinka juo būti.“
Rugpjūčio vidury G.Nausėda jau kritikavo Vyriausybę, kad ši vasarą praradusi daug brangaus laiko jau ima perlenkti lazdą skatindama skiepytis. „Šiuo metu mes tikrai kalbame apie tai, kad perlenkiame lazdą tiesiog dėl to priverstinio skiepijimosi. Ir jis nėra priverstinis savo prasme, bet sakykime tos paskatos, kurios buvo sukurtos ir tam tikras gąsdinimo baubas, kuris buvo įjungtas, kaip antai, negalėjimas prieiti prie tam tikrų būtiniausių paslaugų, negalėjimas patekti į viešąjį transportą, kas iš to, kad tai buvo atšaukta vėliau?“, – interviu LRT sakė šalies vadovas.
Apie A.Dulkio ateitį Vyriausybėje prezidentas kalbėjo ir spalio pradžioje.
Tačiau bene griežčiausios kritikos dėl skiepijimo tempų sulėtėjimo vasaros pradžioje Vyriausybė iš prezidento sulaukė praėjusią savaitę.
G.Nausėda svarstė, esą vakcinacija galėjo būti dirbtinai sulėtinta, kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Šis pareiškimas sukėlė audrą viešojoje erdvėje, kur kai kurie konservatorių politikai prezidentą kritikavo nerinkdami žodžių, kritiką jam žėrė ir konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje.
I.Šimonytė tokio šalies vadovo pareiškimo nekomentavo. Kaip nurodė jos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, iš pagarbos prezidento institucijai.
Vis dėlto spalio pradžioje pranešus apie tai, kad G.Nausėda su žmona D.Nausėdiene pietavo Rietavo savivaldybėje įsikūrusiame namų restorane „Pasaulio pakrašty“, pasisakiusiame prieš galimybių pasą ir žadėjusiame priimti tik nuo COVID-19 nesiskiepijusius lankytojus, I.Šimonytė feisbuke ironiškai žybtelėjo prezidentui.
„Perlenktos skiepijimo lazdos savaitę keitė devyniasdešimties procentų paskiepijimo iššūkio savaitė. Ją keitė „nereikia mūsų gąsdinti“ savaitė, pramaišiui su „situacija blogėja“ savaite. Bet kad taip per vieną dieną sugebėt aplink savo ašį būt lygiai teisingam ir provakseriams, ir antivakseriams, tai net pavydu to aiškaus, vieno kelio“, – tąkart parašė ji.
Be to, tarp prezidentūros bei Vyriausybės, valdančiųjų esama ir daugiau įvairių susikirtimų ar nuomonių išsiskyrimų.
Pirmoje šių metų pusėje kurį laiką nevyko ir įprasti prezidento bei premjerės susitikimai. Jie atnaujinti tik beveik po trijų mėnesių pertraukos liepos mėnesį. Tačiau pastaruoju metu vėl nebevyksta.
Ką mano G.Nausėda ir I.Šimonytė?
15min pasiteiravo, kaip G.Nausėda ir I.Šimonytė vertina santykius tarp prezidentūros ir valdančiųjų bei Vyriausybės.
„Prezidentas santykius su Vyriausybe ir valdančiąja koalicija vertina kaip pakankamai konstruktyvius ir dalykiškus, kaip tokius, kokių šalies vadovas ir tikėjosi prieš metus susiformavus naujai valdančiajai daugumai.
Prezidentas ir jo patarėjai su dauguma ministrų ir jų komandomis nuolatos derina pozicijas svarbiausiais valstybės valdymo klausimais, diskutuoja ir keičiasi argumentais“, – atsakyme teigė prezidento Komunikacijos grupės atstovai.
Pasak jų, ne paslaptis, jog kartais įtampos bendravime atsiranda dėl aštresnių situacijų, kurias sukelia kritika, įvairūs vieši pasisakymai.
„Tačiau kritika dažnu atveju yra neišvengiama ir duoda teigiamą poveikį, nors tiems, kieno atžvilgiu ji išsakoma, tą akimirką ir gali atrodyti kitaip“, – sakoma prezidentūros atstovų komentare.
I.Šimonytė sakė, kad jos požiūris ir santykis į prezidento instituciją yra dalykiškas, pagarbus bei apibrėžtas Konstitucijos.
„Visada konstruktyvias idėjas, iniciatyvas ir pasiūlymus Vyriausybei vertinu pirmiausia pagal jų dalykinį turinį, o ne autorystę. Todėl esu atvira ir pasiruošusi konstruktyviam darbui, dialogui bei bendradarbiavimui valstybei svarbiais klausimais su visomis valdžios šakomis ar institucijomis. To paties tikiuosi ir iš prezidento bei jo komandos“, – teigė premjerė.
Kova dėl įtakos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Bernaro Ivanovo nuomone, tarp prezidentūros ir Vyriausybės su valdančiaisiais konservatoriais „pakasti bent keli šunys“.
Kalbėdamas apie prastus jų santykius, politologas pirmiausia minėjo 2019 metais vykusius prezidento rinkimus, kurių antrajame ture susirėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė I.Šimonytė ir save išsikėlęs G.Nausėda.
„Iš karto buvo aišku, kad kažkokių labai draugiškų kontaktų nebus, pasikeitus valdžiai, kai ateis konservatoriai su savo koalicijos partneriais, bus toks atsakymėlis prezidento.
Juolab prezidentas mūsų nėra stiprus. Čia irgi yra vienas iš veiksnių. Jis neturi administracinio ir kitokio resurso, kaip Dalia Grybauskaitė. Jis nekontroliuoja jokių struktūrų, niekas jo nepalaiko partine prasme. (...)
Jis bandė kažkaip į savo pusę traukti saugumiečius, bet labai nesėkmingai – mes tą matėme. Todėl jis – silpnas prezidentas, o silpnus, kaip žinia, muša. Tai irgi priežastis, kodėl konservatoriai paskui pradėjo kelti tą labai daug gvildentą temą apie atstovavimą EVT“, – komentavo jis.
Pasak B.Ivanovo, D.Grybauskaitės vadovavimo valstybei laikotarpiu nebuvo nė minties judinti atstovavimo Lietuvai EVT klausimą.
Tai, kad kai kurie konservatoriai pradėjo jį kelti, VDU docento nuomone, supykdė G.Nausėdą.
Tebesitęsianti koronaviruso pandemija, tam tikri kiti epizodai, politologo manymu, naudojami ir politiniais tikslais.
„Atstovavimo istorija nuleido G.Nausėdą nuo politinių jėgų kovos arbitro, koks buvo, pavyzdžiui, savo laiku Valdas Adamkus, iki vienos iš kovos pusių. Jis tiesiog tapo viena iš pusių ir įsivėlė į tuos visus kovos momentus. Ir visa tai, ką mes stebime dabar, yra tiesiog to išdava.
Nes kiekvienas įvykis, kiekvienas epizodas, kiekviena problema panaudojama tam ir nesvarbu, kas čia bus: ar tai bus partnerystės klausimas, ar tai bus vakcinacijos klausimas, ar dešimtis kitų, kurie taip pat iškildavo ir paskui nugrimzdavo“, – kalbėjo jis.
B.Ivanovo teigimu, deja, matome pačią tikriausią politinę kovą dėl įtakos, pozicijų. Be to, esą kažkiek jau galvojama ir apie 2024 metais vyksiančius prezidento rinkimus.
„O mes, kaip tame pasakyme: ponai mušasi, o valstiečiams galvas skauda. Šia prasme, va, taip“, – sakė politologas.
O mes, kaip tame pasakyme: ponai mušasi, o valstiečiams galvas skauda.
Atsirado ir asmeninių įtampų
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sutiko, kad santykiai tarp prezidento ir valdančiųjų nėra idealūs, esama įtampų.
Politologo manymu, viena ryškiausių konfliktinio santykių formavimosi priežasčių buvo konservatorių bandymas gana agresyviai perimti atstovavimą EVT.
Jo vertinimu, tai buvo gana grubus kėsinimasis į jau nusistovėjusią tvarką ir funkciją, kuri, kaip atrodė, yra natūrali prezidentui.
„Mano galva, kaip tik šitas momentas turbūt lėmė, kad vietoj ryškesnio pozicijų derinimo ir galbūt ieškojimo, kiek galėtų pagerinti tą koordinaciją, pozicijos ėmė tolti ir, matyt, jau netgi atsirado kažkokių asmeninių įtampų.
Tai yra tokio aiškaus nepasitikėjimo, tarkime, tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko (Žygimanto Pavilionio – 15min) ir prezidento patarėjos užsienio politikos klausimais (Astos Skaisgirytės – 15min), – pastebėjo T.Janeliūnas. – Aišku, ir iš pačios Užsienio reikalų ministerijos (URM), matyt, ne visada ateina aiškios žinutės arba, sakykime, aiškus noras koordinuoti politines pozicijas. Man regis, ir klausimas dėl Taivano atstovybės steigimo nebuvo derinamas su prezidentūra, ir galiausiai tai tampa tokia problema, kada tarsi tai yra iš URM atėjusi iniciatyva, kuriai iki pat šiol trūksta labai aiškaus, vieningo palaikymo iš visų institucijų.“
Anot T.Janeliūno, darbiniu lygiu, matyt, vis tiek bandoma spręsti klausimus, kuriuos reikia išspręsti.
Nors pasisakymai vieni kitų atžvilgiu kartais prasprūsta griežtesni, tai esą kol kas neveda į nesuvaldomą konfliktą.
Užsienio politikoje, politologo nuomone, prezidento ir valdančiųjų, Vyriausybės pozicijos yra pakankamai suderinamos taip, kad būtų kalbama apie tą patį ir labai panašiu balsu.
Jis mano, kad užsienio partneriams turbūt nėra problemų suprasti bendrą Lietuvos poziciją.
„Bent jau tai yra gerai, kad tie vidiniai nesutarimai kol kas nėra nešami į išorę ir, sakykime, jie nėra perkeliami į tarptautinių formatų pusę. O vidaus politikoje, aišku, reikia suprasti, kad prezidentas tikrai yra ne tos pačios politinės jėgos ir netgi kartais pažiūrų atstovas, – pabrėžė T.Janeliūnas.
– Jam, matyt, taip pat reikia galvoti ir apie tai, kaip teks konkuruoti galbūt kituose rinkimuose ir turėti atramą visuomenėje, kuri skirtųsi nuo tų rinkėjų, kurie remia dabartinę valdančiąją daugumą.
Tokios vidinės trintys yra, manau, natūralios ir, kol jos netrukdo iš esmės kažkokiems kritiniams svarbiems sprendimams, tol mes turime tokį demokratinį politinį procesą.“
Anksčiau irgi būta susidūrimų
Komentuodamas, ar Lietuvos politiniame gyvenime buvo panašių situacijų, T.Janeliūnas aiškino, kad ir ankstesnių kadencijų metu tarp prezidentūros ir valdančiųjų yra buvę įvairių susidūrimų.
Jis prisiminė 2009–2019 metais valstybei vadovavusios D.Grybauskaitės ir tuomečio konservatorių Vyriausybės užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko konfliktą. Jis baigėsi pastarojo atsistatydinimu.
„Jau nekalbant apie daugybę epizodų, kada tarp Vyriausybės ir prezidento ar prezidentės įvykdavo kažkokių konfliktų. Ta situacija galbūt nėra iš tikrųjų kažkuo labai išskirtinė. Netgi, sakyčiau, kol kas tai tikrai nėra pasiekę kažkokio maksimalaus dar Lietuvoje nematyto konflikto tarp prezidento ir valdančiosios daugumos stadijos“, – komentavo VU TSPMI profesorius.
B.Ivanovas prisiminė, kad „nusodinto“ prezidento atvejis buvo Algirdo Brazausko kadencijos metu (1993–1998), kai 1996–2000 metų Seime daugumą turėjo konservatoriai.
„Jis jausdamas turbūt tą pokomunistinio veikėjo šleifą tiesiog atsitraukė ir buvo nuošaly, bet nekonfrontavo. Atvirai apie konfrontaciją su konservatoriais, nors tai viešai nesimatė turbūt taip jau labai, prabilo Valdas Adamkus.
Buvo LRT laida, pamenu, kur jis ganėtinai atvirai papasakojo, kaip jam sekėsi ar nesisekė. Jį ten daug kas skaudino tada, kiek aš supratau, santykiuose su konservatoriais. Su Rolandu Paksu, mes žinome, kaip baigėsi. Ir viskas iš esmės. Artūras Paulauskas tai buvo netikras prezidentas“, – sakė politologas.
Gal čia TS-LKD problema, kad, jeigu ne jų partijos atstovas Simono Daukanto aikštės rūmuose, kyla įtampų?
B.Ivanovas pabrėžė, kad konservatoriai, kaip ir socialdemokratai, – politikos rykliai.
„Čia nėra ko norėti. Jie elgiasi ganėtinai, sakyčiau, radikaliai ir dėl savo interesų tikrai nesiruošia daryti kompromisų su niekuo, nebent bus valdžioje jų Dalia. Ir ta Dalia užtikrins jų sėkmės dalią. Dalia su dalia. Šia prasme tai vienintelis pasirinkimas jiems gražiai sugyventi. O kitu atveju tai bus šitaip“, – svarstė jis, perfrazuodamas, kaip nurodė, konservatorių patriarchą, kažkada sakiusį, kad Dalia yra Lietuvos dalia.
Kartu VDU dėstytojas mano, kad tai – sisteminė problema, kurią reikėjo taisyti po R.Pakso apkaltos. Tai yra keisti prezidento rinkimų tvarką ir taip išvengti konfliktinių situacijų.
Politologo požiūriu, šalies vadovą reikėtų rinkti Seime, būtų gerai, kad jis būtų partinis. Taip prezidentas esą būtų simbolinė figūra vykdomojoje valdžioje.
Nesitiki ko pozityvaus
Ar prezidento ir Vyriausybės, valdančiųjų santykiuose galėtų kas keistis į gerąją pusę?
B.Ivanovas nemano, kad galima tikėtis ko nors pozityvaus.
„Oi, ne, bus tik blogiau. Aš šia prasme nesu optimistas. Dėl ko turėtų? Kas galėtų tai pakeisti? Vienintelis, kas galėtų treptelti koja, tai visuomenė, pasakyti: nu, nu, nu, nedrįskit, nedarykit. Bet ji juk negali šito padaryti, ji tiesiog stebi viską ir žiaumoja popkorną.
Taip kad čia bus viskas tik taip pat ir dar blogiau, aš manau. Mes matysime tas rietenas, mes matysime pasišpilkavimus, mes matysime visokius idiotiškiausius politikų kaltinimus vieni kitiems ir tai bus iš visų pusių. Tiesiog tokia ta politinė kova, tokia politinė kultūra ir toks tas mūsų politinis gyvenimas“, – įvertino jis.
Geresni santykiai, VDU docento nuomone, nenaudingi niekam – nei prezidentūrai, nei Vyriausybei ar valdantiesiems.
Esą valdantieji ir prezidentas jau pasakė tiek, kad nebėra kur trauktis. Konfrontacinė logika, anot B.Ivanovo, dabartinėje situacijoje naudinga abiem pusėms.
„Strategine prasme tai niekam nenaudinga, žinoma. Ir ypač – Lietuvai. Bet kas apie strategijas galvoja? Jie daugiau galvoja apie artimiausių savaičių, galbūt mėnesių periodą“, – mano jis.
T.Janeliūnas sako, kad bendra tendencija dažniausiai tokia, kad prieš rinkimus (artimiausi Lietuvoje vyksiantys – savivaldybių tarybų rinkimai 2023 metais) dažnesnės įtampos, konfliktai, griežtesnė retorika, emocijos – ar tikslingai, ar nesąmoningai, išauga. Padidėja noras demonstruoti išskirtinumą.
„Natūralu, kad prieš rinkimus tokių kritiškesnių apsišaudymų padažnėja. Tai aš nemanyčiau, kad artimiausiu metu kas nors labai pasikeistų iš esmės ir tie skirtumai dingtų. Greičiausiai priešingai.
Matyt, po truputėlį jų kaupsis ir nuoskaudų galbūt kažkokių iš vienos ar iš kitos pusės irgi kaupsis. Prieš rinkimus – nesvarbu, kuriuos, tos nuoskaudos kažkaip prasiverš. Ir bandys tiek viena, tiek kita pusė priminti ar klaidas, ar kažkokius nepagrįstus kaltinimus. Ta politinė konkurencija neišvengiamai, matyt, ves į aštresnį susidūrimą“, – svarstė VU TSPM profesorius.
-
G.Nausėda: valdant pandemiją, Vyriausybei reikėtų eiti ne prievartos, o skatinimų keliu
-
I.Šimonytė pripažįsta ministrų klaidas, keisti jų neketina
-
Ingrida Šimonytė: kitų metų biudžetas rodo, kad dėl COVID-19 verslui ribojimų nebebus
-
Prezidento kritiką dėl dirbtinai lėtinto skiepijimo atremia V.Zemlys-Balevičius ir A.Dulkys: ką rodo skaičiai?
-
Prezidento retoriką įvertino Seimo nariai: vieni kviečia neskleisti sąmokslo teorijų, kiti pritaria
-
Konservatorius prezidentui grūmoja VSD tyrimu
