Statistikos departamento duomenimis, antradienį iš 2439 COVID-19 gydymui skirtų lovų 1972 buvo užimtos.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose iš 228 koronavirusui gydyti skirtų lovų užimtos 142.
Kai kuriose ligoninėse, pavyzdžiui, Santaros klinikose, jau kurį laiką sustabdytos planinės hospitalizacijos.
LRT televizijos laidoje „Savaitė“ Ž.Gudlevičienė sakė, kad situacija smarkiai blogėja.
Anot jos, atsižvelgiant į pagrindinį rodiklį – ligoninių ir reanimacijos lovų užimtumą, svarstoma, kas bus toliau.
„Matome, kad tikrai tas rodiklis eina link viršutinės ribos. Todėl neabejotinai imama galvoti, kokios priemonės toliau turi būti taikomos. Ar tai bus visiems, ar ne... Ką mes matome – į reanimacijos skyrius patenka ir miršta didžiąja dalimi tie žmonės, kurie nesiskiepija“, – interviu LRT televizijos laidoje „Savaitė“ kalbėjo premjerės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais.
Paklausta, kaip ilgai, jos nuomone, dar truks žmonių, kurie yra pasiskiepiję ir susiduria su ribojimais negaudami gydymo ligoninėse, kantrybė, Ž.Gudlevičienė patikino, kad nuotaikos matomos, kantrybė senka, o kiek ji truks, esą sunku pasakyti.
Ji teigė norinti padėkoti, kad pasiskiepiję žmonės yra atsakingi, pilietiški, laikosi taisyklių.
„Tikrai, kaip sakome, jų sąskaita plėtoti ir ligoninės lovas priverstos tiek ir gydymo įstaigos, tiek ir visa, sakykim, sistema. Nes iš tiesų kalbų, kad reikia negydyti nepasiskiepijusių asmenų, kol kas nėra, sakykim, tokių, kad tai būtų sprendimo būdas. Sveikatos paslaugas turime suteikti visiems, bet tuomet galbūt riboti hospitalizacijas. Kaip mes sakome, jie gali būti gydomi namuose daugiau nebedidinant lovų ligoninėse būtent kovidiniams pacientams“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė Ž.Gudlevičienė.
Ne visi gydomi ligoninėse
Pasak Ž.Gudlevičienės, ji išsakė savo nuomonę. Premjerės patarėja 15min minėjo, kad užduotas klausimas buvo apie tai, „kiek ilgai dar galime kentėti nepasiskiepijusių terorą“, kai sveikatos paslaugų negauna visa visuomenė.
„Iš tiesų buvo toks pasvarstymas. Kadangi tai yra žmonės, kurie nesilaiko taisyklių, taip, nesilaiko tos taisyklės, kad pasiskiepykite ir išvengsite sunkios ligos arba mirties, tai tuomet galėtų būti ir kitos taisyklės jiems taikomos.
Antra vertus, iš tiesų matome, kad jau ligoninės pildosi taip, kad jau negauna žmonės ir kitų sveikatos paslaugų. Tai bet kokiu atveju reikia galvoti apie tai, kad iki tam tikros būklės pacientus, susirgusius COVID-19, privalėsime gydyti namuose, nes tiesiog nebebus vietų ligoninėse“, – aiškino ji.
Ž.Gudlevičienė pastebėjo dėl jos išsakytos minties kilusį pasipiktinimą.
Ji akcentavo, kad daug kas tą žinutę interpretavo klaidingai – esą nepasiskiepiję COVID-19 pacientai išvis nebūtų gydomi.
„Jau, matau, kelia klausimą ir apie Konstituciją, kad žmonės turi teisę į gydymą. Tai niekas nesako, kad jie nebus gydomi. Tiktai tas paslaugas, kol dar leidžia būklė ir ji nėra kritinė, iš tiesų teks suteikti namuose. Kaip sakau, jau vien todėl, kad, kaip matome pagal ligoninių pildymosi greičius, reanimacijų pildymosi greičius, tiesiog tai gali natūraliai būti“, – komentavo premjerės patarėja.
Namuose gydomi pacientai, jos teigimu, būtų ir stebimi, ir konsultuojami tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu. Ž.Gudlevičienė svarstė, kad galėtų būti ir patronuojantys slaugytojai, kurie galėtų apeiti pacientus bei įvertinti jų būklę.
„Žinoma, ir gydymo korekcija bus atliekama namuose. Kita vertus, jau ir pernai ta mintis buvo iškelta, kad tai galėtų daryti šeimos gydytojai. Ir daro tam tikrai atvejais, tikrai puikiai žinome – ne visi pacientai gulasi į ligonines, nes jų būklė leidžia juos slaugyti ir gydyti namuose. Tai yra stebėsena. Tai turėtų būti išdalinti pulsoksimetrai ir, sakykime, stebėti būklę.
Ir vėlgi pacientas atsakingai turėtų reaguoti: ar jam jau kyla kažkoks dusulio priepuolis, ar jis stiprėja, ką rodo rodikliai – pulsoksimetras. Tai būtų ir stebėsena, ir gydymas, tačiau dėl vietų stygiaus ligoninėje maksimalų laiką būnant namuose“, – sakė ji.
Esą svarstoma, kokie rodikliai turėtų būti, kad būtų galima priimti sprendimus dėl nepasiskiepijusių užsikrėtusių koronavirusu gydymo namuose.
„Tai yra kol kas tik mintys, stebint visą situaciją, kokia ji yra dabar“, – pabrėžė I.Šimonytės patarėja.
Paklausta, ar epidemiologinei situacijai negerėjant svarstomi kokie nors papildomi ribojimai, Ž.Gudlevičienė teigė, kad svarstymai vyksta.
Tačiau, pasak jos, karantinas buvo priemonė, kai neturėjome vakcinų ir kai virusas nebuvo taip išplitęs visuomenėje. Todėl dabar esą galime galvoti tik apie tam tikras lokalias priemones.
„Bet ir jos plitimą pažabos tik tam tikram periodui. Vėlgi toliau turėsime galvoti apie kitas priemones“, – sakė Vyriausybės vadovės patarėja.
A.Dulkys neskirsto
Komentuodamas Ž.Gudlevičienės žodžius, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad omenyje turėta, jog reanimacijose turi gulėti tik labai sunkūs ligoniai.
Anot jo, ambulatoriškai reikia gydyti viską, ką tik galima taip gydyti. Ligoninėse turi gulėti tie, kam to reikia.
Kartu A.Dulkys patikino, kad neskirsto pacientų į paskiepytus ir neskiepytus.
„Lovų nepritrūks“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas mano, kad premjerės patarėja tiesiog pasvarstė. Jo teigimu, jokių teisinių, moralinių, etinių galimybių skirstyti žmones nėra.
„Deja, nėra. Gal taip ir norėtųsi, kadangi didžiąją dalį problemų sukelia neskiepyti žmonės – ir mirčių skaičius, ir susirgusių skaičius, sunkiai susirgusių skaičius yra nesiskiepijusių nenaudai. Bet, deja, realizuoti tai – neskiepytą žmogų negydyti, gydyti tik namuose, nėra jokių teisinių galimybių. Ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos teisė to neleidžia“, – akcentavo parlamentaras.
A.Matulas mano, kad tokie Ž.Gudlevičienės pasvarstymai – daugiau iš nevilties dėl žmonių, negirdinčių argumentų, kodėl reikia skiepytis.
Seimo SRK pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 10 tūkstančių ligoninių lovų, tad jų tikrai neturėtų pritrūkti.
Taip pat politikas mano, kad reikia ruoštis blogesniam scenarijui, nei dabar. Tai esą daroma, numatyta, kur galima plėsti lovas. Prireikus, kai kurias mažesnes ligonines, pasak jo, galima paversti kovidinėmis.
Žmones, ypač vyresnio amžiaus, į jas guldyti anksčiau, kol nekyla rimtų komplikacijų.
„Lovų Lietuvoje nepritrūks. Gal ir reikia tuo džiaugtis, kad ta optimizacija, kurią buvo suplanavę buvę ministrai, uždaryti rajonuose mažesnes ligonines, neįvykdyta. Tikrai lovų nepritrūks, žmonės pagalbą gaus“, – tikino jis.
Kartu A.Matulas tikisi, kad žmonės ims aktyviau skiepytis. Jis atkreipė dėmesį, kad beveik iš 6 tūkstančių žmonių, Lietuvoje mirusių nuo COVID-19, tik apie 300 buvo pasiskiepiję.
Paklaustas apie galimus papildomus ribojimus padėčiai suvaldyti, Seimo SRK nemano, kad reikėtų kalbėti apie karantiną.
„Dėl to, kad tiesiog bus sunku užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi. Be to, žmonių psichologinė situacija yra irgi sudėtinga. Ekonomika irgi ne paskutinis rodiklis. Tai, aš manyčiau, kad tam tikros detalės, asmeninių apsaugos priemonių efektyvesnis laikymasis, žmonių individuali apsauga – gal tas kelias, kuriuo dabar turėtume bandyti įtikinti žmones, kad jie efektyviau laikytųsi, efektyviau saugotų save. Bet kažkokių visuotinių priemonių, aš asmeniškai manyčiau, kad nereikia, netikslinga“, – galvoja A.Matulas.
Mano, kad žmones gąsdina
Seimo SRK vicepirmininko buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, toks Ž.Gudlevičienės pasisakymas – nusišnekėjimas.
Parlamentaro teigimu, ir dabar žmonės, kuriems nereikia gydytis ligoninėje, nėra ten guldomi.
„O į ligoninę yra guldomi žmonės, kuriems reikia gelbėti gyvybę. Yra tam indikacijos ir to namuose padaryti nebegalima. O žmonių rūšiavimas – kam gydytis namuose, kam nesigydyti namuose, priklausomai nuo to, ar jis skiepytas, ar ne, yra tiesiog nusišnekėjimas.
Kokiu būdu čia dabar medikai juos pradės rūšiuoti? Tai pagal tokį kriterijų aš galiu dar n ligų privardyti. Gal negydykime tada pacientų, kurie nėjo į onkologines patikras – gal jie irgi namuose tegul gydosi? Nes jiems valstybė viską garantavo: galėjo eiti, tirtis ir panašiai. Gal negydykime girtų žmonių, kurie pakliuvo, pavyzdžiui, į eismo įvykį, nes gi pats kaltas: prigėręs važiavo, kitą užmušė, pats susižalojo. Tai gal negydykime jo? Neguldykime į ligoninę, nes čia jo paties problema yra. Man keista, kai tokius dalykus šneka žmogus, kuris yra medikas“, – komentavo A.Veryga.
Politiko vertinimu, tokios kalbos yra dar viena iliustracija, kad Vyriausybė bei pandemiją valdyti turintys žmonės yra visiškoje desperacijoje.
Jo nuomone, nesiimama sprendimų, kurie, pavyzdžiui, leistų greičiau vakcinuoti vyresnio amžiaus žmones, nekomunikuojama.
„Vyriausybė tam ir yra, kad imtųsi priemonių, situaciją valdytų, o ne skleistų paniką. Net jeigu ir būtų tikrai tokia situacija sudėtinga, kad trūktų lovų, trūktų paslaugų, tai Vyriausybės reikalas būtų kreiptis į kitas valstybes pagalbos, kreiptis, kad būtų padėta ar medicinos personalu, ar įranga – taip, kaip tą daro, kaip suprantu, mūsų kaimynai latviai.
Ir imtis visų reikalingų priemonių, kad pandemija būtų suvaldyta. O ne skleisti kažkokias panikos žinutes ir paskui skųstis, kad jiems grasina kažkas ar rašinėja žinutes ir, kad jiems, suprask, vos ne policijos apsaugos reikia. Tokiu lygiu nusikalbant, aš tikrai nesistebiu, kad jie tų žinučių sulaukia tokių, kurios yra tikrai labai nemalonios“, – sakė Seimo SRK vicepirmininkas.
A.Verygos nuomone, siekiant suvaldyti pandemiją, dar esama su nespecifine infekcijų kontrole susijusių priemonių. Tarkime, atstumų laikymasis, dezinfekcija, tinkamas kaukių dėvėjimas.
Karantino priemonės, kaip ugdymo proceso stabdymasis ar mokymasis nuotoliniu būdu, judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, prasmės esą nebeturi. Pasak parlamentaro, iš to vis tiek nebūtų jokios naudos, tik atsirastų papildomos žalos.
„Jau ir dabar tos žalos yra tikrai nemažai. Dabar jau reikia galvoti tikrai ne apie kažkokius uždarymus, bet apie tą pačią komunikaciją, kuri buvo žadėta vasarą, rugsėjį. Dabar jau lapkritis ir jos iki šiol nėra. O vietoje tos komunikacijos mes girdime žinutes, apie kurias jūs šiandien ir klausiate. Žmonės yra gąsdinami, kad jie nepateks į gydymo įstaigą.
Joks medikas, supraskime, nesiims tokios atsakomybės neteikti pagalbos žmogui, kuris yra nepasiskiepijęs. Nežinau aš tokių medikų. Ir, manau, kad tai yra tiesiog nusišnekėjimas, kuris prasilenkia su Konstitucija, bendrai su žmogaus teisėmis“, – pažymėjo A.Veryga.
