Ko tik moteris, paprašiusi neviešinti pavardės (ji redakcijai žinoma), neprisiklausė. Neištekėjusi, o naujame name dar neįstatytos durys, todėl apie įvaikinimą – nė kalbos. Gal pakaktų priimti mergaitę pasisvečiuoti, bet ne šitą, nes dar per maža, nors tėvams jau seniai nerūpi. Ir apskritai vaiką reikėtų susirasti pačiai.
Skaudžiausia moteriai, kuri pasiryžusi meilės atseikėti ir savo, ir svetimam vaikui, kirto žinia, kad minėta mažylė po kelių dienų buvo atiduota kitai šeimai, o po kurio laiko – valdininkės paaiškinimas, kad visoje Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus mergaitės globai tiesiog nėra.
Bet apie tai – iš pirmų lūpų:
„Būdama paauglė klasės draugą palydėjau į vienus Vilniaus miesto vaikų globos namus. Širdis nevirpėjo, nesupratau, ką galiu ten išvysti, ką pajusti. Tačiau, kai po akimirkos atbėgo visa grupė mažylių ir pradėjo mane vadinti „mama“, prašydami kiekvieną jų paimti, patyriau sumišimą, šoką, didžiulį skausmą dėl tų vaikų. Buvo be galo gaila tų mažylių, kuriuos paliko, kurie niekam nereikalingi, kurie norėtų gyventi taip, kaip daugelio mūsų vaikai.
Buvo be galo gaila tų mažylių, kuriuos paliko, kurie niekam nereikalingi, kurie norėtų gyventi taip, kaip daugelio mūsų vaikai.
Nuo to laiko viduje atsirado noras padėti nors vienam vaikučiui iš globos namų turėti kitokią vaikystę, gyvenimą, patirtį, vertybes. Visą laiką domėjausi šeimų, kurios jau yra įvaikinusios ar paėmusios globai mažylį iš vaikų globos namų, patirtimi, skaičiau daug literatūros ta tema – noras suteikti nors vienam tokiam vaikeliui meilės, apgaubti rūpestį, sukurti šeimos aplinką ir visas reikalingas sąlygas turėti laimingą vaikystę tik stiprėjo... Tai peraugo į gražią svajonę.
Išsiskyrusi su vyru, paaugus sūnui, 2014 metų pradžioje nunešiau reikalingus dokumentus, kad mane įtrauktų į tris mėnesius trunkančius būsimų globėjų ir įtėvių mokymus. Kiekviena pamoka buvo labai jaudinanti, leido dar geriau suprasti, kur link einu. Tuo laikotarpiu sutikau vyrą, draugystė su kuriuo peraugo į kai ką daugiau ir mano tikslo globoti vaiką pradėjome siekti drauge.
Buvau pakylėta. Tačiau po mokymų negavau teigiamos išvados dėl vaiko globos, nes neturėjau šeimos statuso, nes... ką tik nupirktame bute dar nebuvo įstatytos vidaus durys, nes… Buvo ieškoma šimtų priežasčių, kodėl man vaiko neduoti, o ne kodėl man jį duoti.
Buvo ieškoma šimtų priežasčių, kodėl man vaiko neduoti, o ne kodėl man jį duoti.
Likau nustebusi. Juk išlaikau save ir savo sūnų, gyvenu stabiliai, – kėliau klausimus, kodėl aš atrodau nestabiliai, o šeima, kurioje moteris pusę gyvenimo niekur nedirbo, bet turi išlaikantį vyrą, yra stabilesnė (juk ji bet kada irgi gali likti viena). Per vertinimo pokalbius buvo ne tik pabrėžti mano „minusai“ (teigiamų pusių niekas nesistengė akcentuoti), bet sulaukiau didelio spaudimo siekti įvaikinimo, o ne vaiko globos (greičiausiai dėl to, kad įvaikinus valstybei nereikia mokėti įtėviams pašalpos).
Trimetė – per maža meilei?
Negavusi teigiamos išvados sutikau palaukti. Praėjo metai. Visą tą laiką jaučiau, kad mano gyvenimas eina pro šalį. Per metus aš taip ir „nepasiekiau“ šeimos statuso. Nuvykau į susitikimą su Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja ir papasakojau apie savo situaciją. Man pasiūlė pradėti vaiko svečiavimusi mūsų namuose. Nesunkiai gavau tokį leidimą.
Akimirką nejaučiau žemės po kojomis, nes buvau labai arti vienos iš savo gyvenimo svajonių. Deja, po savaitės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja pranešė, kad ikimokyklinio amžiaus mergaitės, kurią norėčiau priimti svečiavimuisi, Vilniuje nėra. Pasiūlė tokio amžiaus mergaitės ieškoti pačiai, skambinant į vaikų globos namus. Apskambinau visus sostinės vaikų globos namus, tada ėmiau ieškoti kituose miestuose. Visi su manimi kalbėjo įtariai, dauguma stebėjosi, kodėl ieškau pati, o ne savivaldybės darbuotoja.
Galiausiai Molėtuose radau trejų Dominyką. Kai pirmą ją kartą pamačiau, suspurdėjo širdis. Mažyle jos biologiniai tėvai nesirūpino jau daugiau nei dvejus metus. Man tai buvo nesuvokiama. Kaip? Juk ji – toks mažas stebuklėlis, tokia meilutė, privalo būti mylima, saugoma...
Kitą dieną paskambinau į savivaldybę pranešti, kad noriu imti svečiavimuisi Dominyką ir siekti nuolatinės jos globos. Deja, pasakė, kad negaliu, nes Dominykai – tik treji. Pagal tvarką, svečiuotis gali tik vaikai nuo penkerių metų, ir niekam neskauda širdies, kad galbūt vaikui būtų daug geriau gyventi pas mus šeimoje, o ne globos namuose.
Myniau slenksčius ir skambinau visiems, kam tik galėjau, dėl tokių nežmoniškų biurokratinių suvaržymų. Laikinos ar nuolatinės globos man nesuteikė, imti svečiuotis Dominykos neleido. Maldavau Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų Vilniaus savivaldybės darbuotojų į mano situaciją pažiūrėti individualiai, tačiau veltui.
Savivaldybės darbuotoja apsiverkė
Molėtų vaikų globos namų vadovės pavaduotoja man leido matytis su Dominyka globos namuose, kol viską išsiaiškins. Važiuodavome pas ją su vėjeliu. Visi ramino, kad užmezgus ryšį su mergaite turėsiu pirmenybę dėl jos globos. Mano sūnus susidraugavo su Dominyka, mes visi gyvenome bendrą gyvenimą...
Maldavau Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų Vilniaus savivaldybės darbuotojų į mano situaciją pažiūrėti individualiai, tačiau veltui.
Vieną penktadienį auklytė pranešė, kad matytis su Dominyka man uždrausta. Buvo vakaras, negalėjau susisiekti telefonu nė su vienu globos namų vadovu ar savivaldybės darbuotoju. Ėjau iš proto visą savaitgalį. Pirmadienį mane informavo, kad su svečiavimosi leidimu galiu imti tik vyresnį vaiką, o nuolatine globėja be teigiamos išvados tapti negaliu.
Po savaitės turėjome išvažiuoti į iš anksto suplanuotas atostogas (kambaryje buvo likusi viena tuščia lova, labai norėjau prie jūros nusivežti ir Dominyką). Žinojau, kad tos savaitės ketvirtadienį teisme iš Dominykos biologinių tėvų turi atimti tėvystės teises, žinojau, kad vos grįžusi vėl eisiu visais įmanomais keliais dėl mergytės globos. Kitą antradienį, paskutinę atostogų dieną, paskambinau į savivaldybę dėl Dominykos globos... ir pranešė, kad Dominyką atidavė kitai šeimai...
Žemė slydo iš po kojų. Kaip? Kodėl taip greitai? Juk Dominyka mane vadino „mama“, mes buvome užmezgusios artimą ryšį... Savivaldybės darbuotoja negalėjo nieko paaiškinti, tik pradėjo verkti ir pasakė, kad įvyko kažkokia mistika.
Kas yra ta „mistika“? Gal tai, kitais žodžiais, yra „verslas“? Per kelias darbo dienas mergytę atidavė kitiems, nors vos prieš kelias savaites ji, išvydusi mane, šaukė „mano mamytė“, su pasididžiavimu vedžiojo mane, paėmusi už rankos, apsikabinusi sėdėjo ant kelių...
Nerado globai tinkamos mažametės
Po pusantro mėnesio sulaukiau teigiamos išvados dėl vaiko globos. Emociškai jaučiausi netekusi labai artimo žmogučio, tačiau stengiausi žiūrėti pozityviai, mąstydama, kad Lietuvoje yra kita mergaitė, kuriai jau šiandien reikia mano meilės, rūpesčio, šeimos jaukumo.
Tačiau tokios mergaitės man niekas nesiūlė. Vėl pati paskambinau į savivaldybę. Atsiuntė vaikų, kuriuos galima globoti, sąrašą. Nustebau, kad jame yra vos per dvidešimt vardų. Lietuvoje vaikų globos namai lūžta nuo tūkstančių paliktų vaikų, o sąraše jų buvo mažiau nei trys dešimtys.
Žemė slydo iš po kojų. Kaip? Kodėl taip greitai? Juk Dominyka mane vadino „mama“, mes buvome užmezgusios artimą ryšį...
Akis užkliuvo už mano lūkesčius atitinkančios mergytės iš Panevėžio vaikų globos namų. Paskambinau į Vilniaus savivaldybę sužinoti daugiau apie tą mergaitę, bet liepė informacijos pačiai ieškoti Panevėžyje. Skambinu ten ir išgirstu nuostabą: kokio senumo vaikų sąrašą turiu – ta mergytė įvaikinta jau prieš du mėnesius.
Kantriai laukiau kito mėnesio, nes turėjau gauti kitą globai galimų paimti vaikų sąrašą. Gavusi atsiverčiau ir pamačiau tik aštuonis vaikus, dauguma – su rimčiausiomis ligomis: Dauno sindromu, paralyžiumi. Paskambinau į savivaldybę, apimta jausmo, kad iš manęs tarsi tyčiojasi, nes tiems vaikams reikia ne globėjo, o socialinio darbuotojo.
Savivaldybės darbuotojos užklausiau, ar galėtume vaiką rinktis iš tų, kuriuos galima įsivaikinti. Ji atsakė: „Žinoma, galima.“ Susijaudinusi parašiau jai žinutę su prašymu atsiųsti tokį sąrašą. Gavau atsakymą: „Tie aštuoni ir yra galimi įvaikinti vaikai.“ Netikiu tuo… Beje, manau, kad Dominyka į tą sąrašą net nebuvo įtraukta, nes buvo atiduota „staigiuoju būdu“.
Vėl paskambinau į savivaldybę su nauju prašymu. Dominykos situacija parodė, kad globos namuose pilna vaikų, kuriais daugelį metų nesirūpina tėvai ir kurių statusas dar nesutvarkytas globai ar įvaikinimui, o juk vaikams jau šiandien reikia šeimos.
Paprašiau surasti Vilniuje ikimokyklinio amžiaus mergaitę, kuri dar neturi globai tinkamo statuso, bet kuri jau seniai nepalaiko ryšio su biologiniais tėvais.
Kuo toliau, tuo labiau esu nusivylusi visa vaiko teisių apsaugos sistema. Ji dirba ne dėl vaiko, o dėl savo interesų.
Gavau atsakymą, kad tokios mergaitės nėra. Paprašiau pasidomėti kitose savivaldybėse. Pasiūlė pasidomėti pačiai.
Supykusi pasakiau, kad su manimi niekas nenori kalbėtis tokiais klausimais, kad ne aš, o savivaldybės darbuotoja turi tai atlikti. Juk technologijų amžiuje elektroninį laišką išsiųsti daug laiko nereikia.
Praėjus daugiau nei savaitei, jokios informacijos iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos taip ir negavau. Vėl parašiau jai laišką ir, deja, sulaukiau atsakymo, kad visoje Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus mergaitės globai nėra.
Kuo toliau, tuo labiau esu nusivylusi visa vaiko teisių apsaugos sistema. Ji dirba ne dėl vaiko, o dėl savo interesų. Juk jau šiandien galime vaiką paimti iš globos namų, juo rūpintis, jį mylėti, jam padėti jaustis pilnaverčiam ir laimingam…”
Į išsakytą pretenziją atsako Lina Juškevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja:
„Asmenys, norintys globoti vaikus, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu globoti vaiką (nurodo vaikų amžių, lytį, skaičių ir pan.) ir pateikia Vaiko globos organizavimo nuostatuose 13.1-13.4 p. nurodytus dokumentus.
Jūsų straipsnyje minimas asmuo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nuolat globoti 4– 5 metų mergaitę kreipėsi 2014-02-26.
Skyrius, įvertinęs gautus fizinio asmens dokumentus ir surinkęs informaciją, nurodytą Vaiko globos organizavimo nuostatų 14.1-14-7 p., priima sprendimą dėl asmens pradinio įvertinimo ir pateikia visus duomenis atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie organizuoja asmeniui globėjų (rūpintojų) mokymus, vertina asmens pasirengimą, gebėjimus globoti (rūpinti) vaiką ir parengia išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
Apskaitoje tokio amžiaus vienišos mergaitės, kurios tėvai būtų nesirgę psichikos ligomis, kuri būtų sveika ar su kompensuojamais sveikatos sutrikimais, kuri būtų galima nuolat globoti, šiuo metu nėra.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pasirašęs tris bendradarbiavimo sutartis su atestuotais socialiniais partneriais: VšĮ SOTAS, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva“.
Sprendimas dėl Jūsų straipsnyje minimo asmens pradinio įvertinimo priimtas 2014-03-06 ir tą pačią dieną visi duomenys pateikti atestuotiems socialiniams darbuotojams VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniam centrui, organizuojantiems globėjų (rūpintojų) mokymus bei vertinantiems asmenų pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką.
2014-07-29 gavome iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro informaciją, kad vertinant pareiškėjos gebėjimus globoti svetimą vaiką kilo abejonių dėl jos tinkamumo ir pasiruošimo būti vaiko globėja, taip pat pažymima, kad išvados parengimas atidedamas, kol atestuoti socialiniai darbuotojai surinks būtiną papildomą informaciją apie pareiškėjos pasirengimą (priežasčių nenorime detalizuoti, saugodami asmens privatų gyvenimą, bet tai tikrai ne dėl „šeimos statuso“ nebuvimo ir nebaigtų buto remonto darbų).
Skyrius, gavęs teigiamą išvadą iš atestuotų socialinių darbuotojų, kurioje būna nurodoma kiek vaikų, kokios lyties ir kokio amžiaus fizinis asmuo gebės ir galės globoti (rūpinti), atsižvelgdamas į išvadą, pasiūlo fiziniam asmeniui vaiką iš savo apskaitoje turimų vaikų, gyvenančių globos namuose t.y. vaikai, kuriems globas nustatė ir jų priežiūrą vykdo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pažymėtina, kad globos namuose didžioji dalis vaikų yra mokyklinio amžiaus. Jei konkrečios lyties ir amžiaus vaiko Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje nėra, fiziniam asmeniui siūlomi vaikai iš sąrašo, kurį rengia ir kiekvieną mėnesį visų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriams pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Jūsų straipsnyje minimas asmuo teigiamą išvadą iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro gavo 2015-08-28. Joje nurodoma, kad pareiškėja gali globoti sveiką ar su kompensuojamais sveikatos sutrikimais 3–5 metų amžiaus mergaitę, kurios tėvai nėra sirgę psichikos ligomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje tokio amžiaus vienišos (be brolių, seserų) mergaitės, kurios tėvai būtų nesirgę psichikos ligomis, kuri būtų sveika ar su kompensuojamais sveikatos sutrikimais, kuri būtų galima nuolat globoti, šiuo metu nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje yra vyresnių mokyklinio amžiaus mergaičių arba ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurios turi seserų, brolių ir dėl artimų tarpusavio ryšių tie vaikai nėra išskirtini.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškojo ir kitose savivaldybėse 3–5 metų amžiaus mergaitės galimos nuolatinai globoti šeimoje, tačiau iš kitų savivaldybių pasiūlymų negavo.
Pažymėtina, kad tiek savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, tiek Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prioritetą teikia įvaikinimui, todėl mažesni vaikai visada atiteks šeimoms, norinčioms juos įvaikinti, nes tai atitinka geriausius vaiko interesus.
2015 m. spalio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus apskaitoje institucinėje globoje (kūdikių namuose, valstybiniuose ir nevyriausybiniuose globos namuose) yra 355 vaikai. Iš jų ikimokyklinio amžiaus mergaičių nuo 4 iki 6 metų amžiaus yra tik 12. Iš jų jūsų straipsnyje minimo asmens reikalavimus atitinkančios: vienos (be brolių, seserų), sveikos ar su kompensuojamais sveikatos sutrikimais 3-5 metų amžiaus mergaitės, kurios tėvai nėra sirgę psichikos ligomis, šiuo metu nėra.
-
Valstybės kontrolė: įvaikinimo procesas neskatina įsivaikinti
-
Noriu įsivaikinti vaiką. Kokia yra įvaikinimo procedūra?
-
Ko ateityje tikėtis iš žmogaus, kuris valstybės auginamas kaip žvėriukas?
-
Algimanta Pabedinskienė: galime paspartinti įvaikinimo procesus
-
Įsivaikinusi lietuvį Simą amerikiečių šeima pagaliau pajuto pilnatvę
Vaikų svečiavimąsi šeimose reglamentuoja Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559
Asmenys, norintys priimti laikinai svečiuotis vaikus, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis ir pateikia Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) 11.1-11.3 p. nurodytus dokumentus. Vaiko teisių apsaugos skyrius surinkęs ir išsiaiškinęs informaciją nurodytą Aprašo 12-13 p., surašo išvadą apie asmens tinkamumą priimti laikinai svečiuotis vaiką ir ją pateikia fiziniam asmeniui.
Jūsų straipsnyje minimas asmuo dėl vaiko laikino svečiavimosi prašymą pateikė 2015-06-02, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą dėl tinkamumo priimti svečiuotis vaiką nuo 5 metų amžiaus surašė 2015-06-08.
Vadovaujantis Aprašo 18 p. fizinis asmuo, gavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigiamą išvadą, kreipiasi į pasirinktą vaiko globėją (rūpintoją), todėl fiziniam asmeniui visada pateikiamas sąrašas globėjų (rūpintojų), pas kuriuos globojami (rūpinami) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje esantys vaikai. Ir vaiko globėjas (rūpintojas) geriausiai pažįstantis savo globojamus (rūpinamus) vaikus, pagal Aprašo 19.1 p. pasiūlo fiziniam asmeniui vaiką, kurio poreikius fizinis asmuo gebėtų geriausiai užtikrinti. Vaiko globėjas (rūpintojas) gali pasiūlyti fiziniam asmeniui paimti laikinai svečiuotis ne būtinai Vilniaus miesto savivaldybės, bet ir kitų miestų savivaldybių vaikus, globojamus jų institucijose.
Aprašo 5.1 p. nurodo, kad pas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį gali laikinai svečiuotis ne jaunesnis kaip 5 metų vaikas.
Visos institucijos tiek nustatant vaikui globą (rūpybą), tiek išleidžiant vaiką laikinai svečiuotis privalo vadovautis teisės aktais ir laikytis juose nustatytos tvarkos.“
Komentuodama situaciją Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sudėliojo tokius akcentus:
„Gerai suprasdami moters norą padėti vaikų globos namuose augančiam vaikui, kad jis augtų šeimos aplinkoje ir turėtų laimingą vaikystę, vis dėlto norime pabrėžti, kad prieš tai darant pirmiausia reikia tiksliai sau įvardyti, kaip norima padėti – ar vaikas tik svečiuosis, ar jį globoti (laikinai arba nuolat), ar įvaikinti.
Visur yra skirtingi reikalavimai ir galimybės. Būtent konkretus tikslas be tėvų globos likusio vaiko atžvilgiu ir lemia tolesnius žingsnius, veiksmus bei lūkesčius, užkerta kelią nusivylimui ir nerimui. Ir bet kokiu atveju svarbu suvokti, kad visada vaikui parenkama šeima, o ne šeimai – vaikas. Būtent jo interesai ir gerovė yra svarbiausi.
Bet kokiu atveju svarbu suvokti, kad visada vaikui parenkama šeima, o ne šeimai – vaikas. Būtent jo interesai ir gerovė yra svarbiausi.
Yra trys tikslo siekimo formos:
Svečiavimasis
Pas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantį fizinį asmenį gali laikinai svečiuotis ne jaunesnis kaip 5 metų vaikas, augantis socialinės globos įstaigoje.
Savanoriškai globoti leidžiama vyresnius vaikus, kadangi tokio amžiaus vaikams jau galima paaiškinti savanoriškos globos taisykles. Vyresnis vaikas supras, kad jis negyvens su globėju nuolatos, kad globėjas netaps jo šeima, o bus tiesiog draugas. Mažyliui iki 5–7 metų sunkiau suprasti, kodėl po pasisvečiavimo pas globėją jis turi sugrįžti į globos namus. Vaikas, išgyvenęs biologinių tėvų globos praradimą, vėl jausis paliktas ir nesaugus. Tokios situacijos gali turėti didelės neigiamos įtakos tolimesnei vaiko raidai.
Globa
Laikinosios vaiko globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinu vaiko globėju paskirtas asmuo globoja vaiką iki tol, kol jį bus galima sugrąžinti biologiniams tėvams, arba kol teismas nuspręs, kad vaikui reikia nustatyti nuolatinę globą.
Nuolatinė vaiko globa tęsiasi iki pilnametystės (arba emancipacijos) arba kol jis bus įvaikintas. Globotinis gali bendrauti su biologiniais tėvais, išskyrus atvejus, jei tai prieštarautų jo interesams.
Įvaikinimas
Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Galimi įvaikinti vaikai
Šiandien 95 vaikų globos įstaigose auga 3562 vaikai. Vis dėlto didžioji dalis šių vaikų yra negalimi įvaikinti.
Įvaikinami tik tie vaikai, kurių tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, tėvai yra davę sutikimą įvaikinti, tėvai yra nežinomi, mirę, pripažinti mirusiais ar pripažinti neveiksniais. Tokių vaikų praėjusių metų pabaigoje buvo 1747.
Daugumą jų sudarė:
a) vaikai nuo 10 iki 17 m., kurie nesutinka būti įvaikinti dėl artimų ryšių ir santykių su artimaisiais bei giminaičiais, tarp jų, aišku, ir su biologiniais tėvais.
Šiandien 95 vaikų globos įstaigose auga 3562 vaikai. Vis dėlto didžioji dalis šių vaikų yra negalimi įvaikinti.
b) vaikai, turintys sunkių sveikatos sutrikimų (vaisiaus alkoholinis sindromas, fenotipas, būdingas vaisiaus alkoholiniam sindromui, specifinis mišrus raidos sutrikimas, hidrocefalija ir kt.). Beje, vis dažniau į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašomi vaikai, kurių biologiniams tėvams diagnozuoti sveikatos sutrikimai bei įvairios priklausomybės.
c) vaikai, įrašyti kartu su vyresnių brolių / seserų grupe, kurių dėl artimų tarpusavio santykių, emocinių ryšių negalima išskirti. Tokių vaikų vis daugėja.
O mažų (sveikų ir turinčių, lengvai išgydomų sveikatos sutrikimų) vaikų tarp galimų įvaikinti yra nedaug. Būtent tokius vaikus dažniausiai ir įvaikina lietuvių šeimos.
Vaiko teisių apsaugos skyrių vaidmuo
Už vaikų svečiavimąsi ir globą yra atsakingi miestų (rajonų) savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai. Būtent su jų specialistais norintis globoti vaiką asmuo turi glaudžiai bendradarbiauti, pagal jo lūkesčius ir pageidavimus vaikui parenkamas asmuo globėjas (rūpintojas), aišku, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus.
Žmogus neturi pats telefonu skambinėti į vaikų globos namus ir ieškoti juose norimo vaiko, juo labiau lankytis ten, rodyti dėmesį išsirinktam konkrečiam vaikui, kas traumuoja kitus vaikus ir pan."
