„Praėjusią savaitę tose vietose, kur gyventojai dažniausiai vedžioja savo augintinius, beveik kasdien darėme patikrinimus. Tokių atvejų, kad ekskrementai būtų nesurenkami, nepasitaikė. Per patikrinimus nustatyti tokius atvejus sudėtinga. Žmonės mus mato, todėl susirenka augintinių išmatas. Neaišku, kaip elgiasi, kai mūsų nėra“, – kalbėjo vedėjas.
Užfiksavus, kad augintiniai vedžiojami be pavadėlių, kad nesurenkami jų ekskrementai, pirmiausia laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų. Jeigu tie patys pažeidimai nustatomi pakartotinai – gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų.
„Patys žmonės turėtų suprasti, kad augintinių išmatas susirinkti yra privaloma. Juk jos ir vaizdą gadina, ir vaikai, vaikščiodami po parką, gali išsitepti, išmindžioti. Galiausiai ir aplinkiniams tokie vaizdai kelia neigiamas emocijas“, – pasakojo L.Lapinskas.
Tačiau toks neatsakingas keturkojų mylėtojų elgesys sukelia ne tik neigiamas emocijas ir riziką išsitepti batus, bet ir kelia pavojų sveikatai.
Toksokarozė yra infekcija, kurią natūraliu būdu tiesiogiai arba netiesiogiai gyvūnai gali perduoti žmonėms. Toksokarų kiaušinėliai išsiskiria kartu su užsikrėtusių šunų ir kačių išmatomis.
Nesurenkamose išmatose esantys toksokarų lervų kiaušinėliai toliau bręsta dirvožemyje. Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartojant atvirų telkinių vandenį. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.
Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga vaikai iki 14 metų amžiaus, nes jie dar neturi tvirtų higienos įgūdžių, deda į burną įvairius daiktus.
„Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais“, – teigia A.Bartulienė.
Pasak A.Bartulienės, toksokarozės eiga priklauso nuo užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos vietos, šeimininko imuninio atsako, ligonio amžiaus.
„Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai“, – vardija gydytoja.
Gydytoja epidemiologė teigia, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai jaučiami pilvo skausmai, ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja, taip pat gali atsirasti niežtinčių išbėrimų. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.
Liga yra išgydoma, tačiau jos galima ir išvengti. Anot A.Bartulienės, itin svarbu prižiūrėti naminius gyvūnus: „Būtina savo keturkojus reguliariai, kas tris mėnesius, gydyti nuo kirminų. Neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės.“ Gydytoja akcentuoja, jog viena iš pagrindinių prevencinių priemonių yra augintinių išmatų surinkimas, kad jomis nebūtų teršiama aplinka.
