„Seniai buvo žinoma, kad jeigu kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui“, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.
J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.
Pasak jo, dėl įvykių Japonijoje smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos. Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą. „Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: „Plėtokite atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.„ Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva“, – svarstė J.Vilemas.
Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.
„Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje“, – sakė V.Poderys. Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti.
Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
„Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai“, – mano V.Gaidys.
Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.
Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.
