Lietuvoje, 2011 metų surašymo duomenimis, gyvena 2700 totorių. Dauguma jų – Vilniaus apskrityje, taip pat Alytaus, Kauno apskrityse. Bendruomenė nėra didelė, tačiau Lietuvos totoriai yra susivieniję į daugybę įvairių organizacijų, dalį jų vienija Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga.
Pastarosios sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas ir buvo tas, kuris įvairioms totorių organizacijoms išsiuntė kvietimą į būsimąjį kongresą.
„Tai bus pirmas tokio plataus masto Lietuvos totorių susirinkimas nuo pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Pribrendo laikas mums susirinkti ir neatidėliotinai priimti sprendimus svarbiausiais bendruomenės egzistencijos klausimais, apsvarstyti pasiekimus ir grėsmes, nubrėžti gaires ateičiai.
Kongresas bus paremtas demokratiniais pagrindais, todėl visi, ne tik bendruomenių pirmininkai, galės išsakyti savo mintis ir poziciją dėl bendruomenės dabarties ir ateities, religinio ir pasaulietinio gyvenimo. Nuo Jūsų aktyvaus dalyvavimo ir išsakytų minčių didžia dalimi priklausys Lietuvos totorių ateitis, todėl laukiame Jūsų visų aktyvaus dalyvavimo Kongrese“, – rašoma kvietime, kurį pasirašė Lietuvos totorių visuotinio susirinkimo-kongreso organizacinis komitetas.
Nemėžio totoriai nepritaria
Tas paslaptingasis komitetas ir sukėlė dalies Lietuvos totorių nepasitenkinimą. Kaip 15min sakė šalia Vilniaus esančio Nemėžio totorių bendruomenės pirmininkas Tairas Kuznecovas, jam ir jo kolegoms labai įtartinai atrodo tai, kad nėra skelbiama, kas tie organizacinio komiteto nariai.
Vilniaus apskrityje yra daugiausia gyvenančių totorių, 80 proc. visos bendruomenės ir nėra nė vieno atstovo, – sakė T.Kuznecovas.
„Jeigu mes žinotume, kas organizuoja, kokie tikslai ir t.t. O čia viskas panašu į skilimą. Tą sakė ir kiti, šnekėjome su daug kuo. Bus įsteigtas tas kongresas, neatsižvelgiant į kitas bendruomenes. Vilniaus apskrityje yra daugiausia gyvenančių totorių, 80 proc. visos bendruomenės ir nėra nė vieno atstovo. (…) Kitos bendruomenės taip pat pasisakė, kad esame nežinioje, kas čia per komitetas, kas per renginys. Suskilo žydai, nori suskaldyti ir totorius“, – kalbėjo T.Kuznecovas, pabrėždamas, kad kongresui jis neprieštarauja, tik organizavimo būdas atrodo netinkamas.
Savo atsakyme į kvietimą dalyvauti kongrese, T.Kuznecovas rašė: „Iš kvietime išdėstyto teksto ir iškeltų klausimų susidaro nuomonė, kad Lietuvos totorių visuomenėje reikalai nekokie, dėl to ir reikalingas gelbėtojas. Pažymiu, kad mūsų bendruomenė 2018 m. yra tarp 15 „Tautos Šimtamečių Ąžuolų“ laureatų, tai labai aukštas respublikinis vertinimas, kurio nusipelnė vienintelė Lietuvos totorių bendruomenė. Dėl to Jūsų iškelti kvietime klausimai mūsų bendruomenei neaktualūs, bet būsime solidarūs.“
Taip pat T.Kuznecovas patikslina, kad šis kongresas nebus „pirmas tokio plataus masto Lietuvos totorių susirinkimas, nuo pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.“, nes esą buvęs ne vienas panašus susirinkimas, tik esą „dėl Raižių bajorų aukštuomenės arogancijos niekada nebuvo galimybės susitarti“. Tad gal ir dabar kongresą organizuoti nori būtent „Raižių bajorų aukštuomenė“?
„Taip nedaroma“
T.Kuznecovui antrina ir Galina Miškinienė, Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė ir Lietuvos totorių atstovė Tautinių mažumų taryboje prie Tautinių mažumų departamento. Pabrėžusi, kad Lietuvos totoriai turi tikrai daug organizacijų, iš kurių tik dalis susivienijusios į bendruomenių sąjungą.
„Dabar norima rengti kažkokį kongresą, tai jį turi organizuoti ne fizinis asmuo. Juk taip bet kas gali parašyti laišką, kad rengia kongresą ir aš turiu užduoti klausimus? O kas su manim pasitarė – ar aš noriu šiandien kongreso, ar nenoriu? Negaliu fiziniam asmeniui, kurio tikslų nežinau, perduoti medžiagos. Aš turiu daug minčių, žinau, ko ir kaip noriu, bet taip nedaroma“, – kalbėjo G.Miškinienė.
Aš turiu daug minčių, žinau, ko ir kaip noriu, bet taip nedaroma, – kalbėjo G.Miškinienė.
Ji teigė, kad su bendruomenių vadovais siūlė pirmiausia sukviesti pirmininkus, apsitarti, o žmones kviesti tada, kai jau būtų kongreso dienotvarkė, tikslai ir t.t. Tačiau į tokį pasiūlymą atsakymo negavo.
„Kai nėra skaidrumo, tada kyla įtarimų. Koks nors iniciatorius gali būti, bet jis visus sukviečia, aptariam. O čia labai panašu, kad tikrai nėra to skaidrumo, matyti noras bendruomenę ne suvienyti, o atvirkščiai – padaryti meškos paslaugą“, – kalbėjo G.Miškinienė.
Vilniaus apskrities totorių bendruomenės pirmininkė taip pat stebėjosi, kad kvietimą į kongresą siuntė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas M.Jakubauskas, tačiau paties pirmininko Ado Jakubausko nuomonės niekas iki šiol negirdėjo. Sprendimo, ar dalyvaus kongrese, G.Miškinienė sakė kol kas neturinti – svarsto, kad jeigu kongresą rengia bendruomenių sąjunga, tai ji negalinti atstovauti visiems totoriams. O taip galį nutikti, jeigu kiti nedalyvaus.
Mato grėsmių
Paprašytas komentaro M.Jakubauskas į susitikimą atėjo kartu su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininku Adu Jakubausku. Nors kartu dirba sąjungoje, jie teigė neorganizuojantys kongreso kaip sąjungos vadovai. Esą norima suburti daugiau totorių, nei priklauso sąjungai priklausančioms organizacijoms.
O problemų, kaip tikina A.Jakubauskas, tikrai yra. „Šitas kongresas reikalingas tam, kad galėtume pasitarti, papasakoti žmonėms apie tai, kad vyksta bendruomenėje, visokius procesus, kurie yra stebimi, kad žmonės būtų informuoti. Galų gale yra santykiai su Vyriausybe, nes vyksta pokalbiai. Ir tai nėra vieno ar dviejų žmonių klausimas, čia yra platesnio rato, apimantis visą bendruomenę.
Mes norime labai plačiai žmones pakviesti, kad jie ateitų. Karininkų ramovės salėje yra apie 340 vietų, tikiuosi, visos bus užpildytos. Ką pirmiausia padarė Motiejus? Tai ne joks suokalbis, ne artimųjų ratas, o jis šitiems žmonėms nusiuntė patiems pirmiesiems, bendruomenių vadovams, likus dviem mėnesiams iki kongreso. Už rankutės niekas nieko neatves“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Jo pavaduotojas M.Jakubauskas taip pat teigė, kad bendruomenių pirmininkų, vadovų prašyta kuo plačiau paskelbti žinią apie kongresą ir susirinktų kuo daugiau žmonių. „Bet jeigu kažkas kažko bijo ir nenori susirinkti, tai čia jau jų reikalas. Eiliniai žmonės, manau, susirinks“, – įsitikinęs M.Jakubauskas.
Kokios tos grėsmės, kurias aptarti ir kviečiami visi Lietuvos totoriai, nei A.Jakubauskas, nei M.Jakubauskas atskleisti nepanoro. A.Jakubauskas teigė apie tai kalbėsiantis pačiame kongrese ir ten bus itin atviras.
„Reikia pamėginti sujungti sveikas jėgas bendruomenės, veikti vardan vieno tikslo, neturėti dešimties vektorių, ne žinoti, kas ką daro, o apjungti pozityvias jėgas ir veikti vardan vieno tikslo. Antras klausimas, kuris yra svarbus, – įvertinti grėsmes. Grėsmių yra daug, norime žmonėms pasakyti, kokios tos grėsmės“, – aptakiai kalbėjo A.Jakubauskas.
2017 metų balandį Lietuvos žvalgyba pranešė, kad Rusija ir užsienio musulmonai 2016 metais bandė didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei.
„Rusija yra labai suinteresuota, kad užsienio šalių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, – rašoma žvalgybininkų ataskaitoje. – Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas.“
Tuomet M.Jakubauskas tikino, kad tai nėra tiesa, dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra šalies patriotai. „Jeigu Lietuva pakvies, mes galėsim ant arklių, ir joti. Jeigu reikės Lietuvą ginti – mes visuomet“, – tuomet BNS sakė jis.
