Plakatai vietoj knygų, piketas vietoj pirmosios pamokos. Taip naujuosius mokslo metus pasitiko J.Lelevelio mokyklos bendruomenė. Po iškilmingos Rugsėjo 1-osios ceremonijos moksleiviai, jų tėvai išsiskirstė ne po klases, o važiavo prie Vilniaus savivaldybės. Čia surengtas dar vienas mitingas, kuriame mokyklos bendruomenė piktinosi permainomis, kurios jos laukia.
„Mokiniai ne daiktai“
Vilniaus taryba buvo nusprendusi J.Lelevelio mokyklą iš vidurinės pertvarkyti į pagrindinę, tačiau vėliau persigalvojo ir leido jai tapti gimnazija, tik ne istorinėse patalpose Antakalnio gatvėje, o kitapus Neries, Minties gatvėje, kur šiuo metu veikia šios mokyklos A.Vivulskio pagrindinio ugdymo skyrius.
Tačiau mitinge iškelti plakatai bylojo, kad kraustytis niekas niekur nenori: „Mokiniai ne daiktai, kuriuos lengva perkelti!“, „Mes prieš mūsų mokyklos perkėlimą į kitas patalpas“, „Ne! Mokyklos reorganizavimui be bendruomenės dalyvavimo“, „Nuomininke, prašykite sau nuosavų namų neatimdami namų kitiems“.
Vilniaus taryba sprendimą mokyklą perkelti priėmė vadovaudamasi teiginiais, kad šiuo metu tiek J.Lelevelio mokykla, tiek jos A.Vivulskio skyrius yra neužpildyti, o sujungus ir atnaujinus patalpas Minties gatvėje miestas turės dar vieną stiprią gimnaziją su inžinerine pakraipa. Be to, šalia esančios Antakalnio gimnazija ir progimnazija seniai netelpa savo patalpose, tad tai būtų gera išeitis ir joms.
Pirma leido, paskui atšaukė
Keisčiausia naujųjų mokslo metų pradžia susiklostė S.Konarskio mokykloje. Ši švietimo įstaiga pateko tarp tų, kurias Vilniaus taryba nusprendė iš vidurinių reorganizuoti į pagrindines.
Rugpjūčio viduryje teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido šiai mokyklai formuoti 11-12 klases, kol bus išnagrinėtas skundas dėl šios mokyklos pertvarkos iš vidurinės į pagrindinę, tačiau Rugsėjo 1-osios išvakarėse aukštesnės instancijos teismas sprendimą panaikino. Kaip rašo zw.lt, po iškilmingos mokslo metų pradžios ceremonijos 11-12 klasių moksleiviai sužinos, kad privalo rinktis kitą mokyklą.
Apie tai mokyklos vadovybę informavo Vilniaus savivaldybė. Vicemeras Valdas Benkunskas patvirtino, kad toks teismo sprendimas išties yra gautas, todėl 11-12 klasių S.Konarskio mokykloje nebus. Panašiai nutiko ir dar su keliomis miesto mokyklomis, kurios skundė Vilniaus tarybos sprendimus neleisti joms formuoti 11-12 klasių.
„Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas taikė nevieningą praktiką, nors skundai buvo vienodi, tai rugpjūčio 31 dieną dėl penkių mūsų atskirų skundų ir tėvų skundų priimtas vienodas sprendimas Vyriausiame administraciniame teisme.
Tarp jų yra ir S.Konarskio mokykla, kuriai nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės – 11-12 klasių toje mokykloje nelieka, nes galioja Vilniaus tarybos sprendimas. Jau vakar susiskambinome su mokyklomis, kokia ten yra situacija, tai didžioji dauguma moksleivių, nujausdami, kad tai politika ir mokyklų administracija veliasi į ginčus, kurie neaišku kuo baigsis, iškeliavo į kitas gimnazijas“, – rugsėjo 1-osios rytą 15min.lt sakė V.Benkunskas.
Kiek tiksliai moksleivių vis dėlto buvo apsisprendę toliau mokytis savo mokyklose, savivaldybė tikina žinosianti rugsėjo 1-osios popietę.
Žada visuotinį streiką
Čia yra politikavimas, nežinau, kiek tame streike dalyvaus kas, kiek per prievartą bus suvaryta, bet tai yra politikų ir jų bačkų reikalas, – įsitikinęs V.Benkunskas.
Trečiadienis tautinių mažumų mokyklose irgi neturėtų būti įprasta diena, kai jau prasideda pamokos.
Pasak Vilniaus tarybos narės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikės Renatos Cytackos, visos Vilniaus krašto tautinių mažumų mokyklos streikuos, protestuodamos prieš diskriminaciją. Politikės teigimu, lenkų, rusų vaikų teises pažeidžia 2011 metais pakeistas Švietimo įstatymas, pagal kurį visi abiturientai privalo laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė rugsėjo 1-osios išvakarėse tikino nieko nežinanti apie streiko mastą – be oficialaus pranešimo spaudai prieš kelias dienas daugiau jokios informacijos, kiek mokyklų ir kaip prisijungs prie streiko, negauta.
Vilniaus vadovai streiką vadina LLRA politikavimu. „Čia yra politikavimas, nežinau, kiek tame streike dalyvaus kas, kiek per prievartą bus suvaryta, bet tai yra politikų ir jų bačkų reikalas. Streikų organizatoriams ugdymo kokybė nelabai rūpi“, – įsitikinęs vicemeras V.Benkunskas.
Kaltina politikavimu
Panašiai kalba ir meras Remigijus Šimašius: „Tai niekas kitas kaip tik politinis žaidimas. Mes turime situaciją, kad kai kuriose mokyklose lenkų dėstomąja kalba negalima pasikalbėti su mokyklos bendruomene be LLRA politikų dalyvavimo, visą laiką LLRA politikai kalba už visą bendruomenę. Tai yra labai keista.“
Tiesa, meras, Rugsėjo 1-ąją moksleivius sveikinęs keturiose mokyklose, iš kurių trys – tautinių mažumų, pripažino, kad Vilniaus mokyklos tikrai neatrodo geriausiai sutvarkytos prieš naujųjų mokslo metų pradžią.
„Į kitas mokyklas buvo visą laiką daug investuojama, o Vilnius likdavo už borto. Tą padėtį reikia būtinai ištaisyti. Iš savo pusės, ką galėjome, tą padarėme. Kai kur nesuspėjome, štai buvau „Juventos“ gimnazijoje“, – po iškilmių atnaujintoje Š.Aleichemo gimnazijoje kalbėjo R.Šimašius.
Streikuojančios bendruomenės kviečiamos antradienį 11 val. rinktis į šv. mišias prie Aušros vartų. Nereikėtų pamiršti, kad už tai, jog moksleiviai be pateisinamos priežasties praleis pamokas, tėvams gali grėsti net baudos.
