2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų. Palyginti su 2001 m. surašymu, tautinė sudėtis pakito nežymiai. Laikotarpiu tarp surašymų Lietuvoje sumažėjo visų tautybių gyventojų: ukrainiečių – 27 proc., rusų – 19,5 proc., baltarusių – 15,5 proc., lenkų – 14,8 proc., lietuvių – 11,8 proc.
Kaime lietuviai sudarė 87,2 proc., mieste – 82,6 proc. (2001 m. atitinkamai – 87,7 ir 81,4 proc.). Didesnė rusų, baltarusių, ukrainiečių dalis gyveno mieste, o didesnė lietuvių ir lenkų dalis – kaime.
Vilnius yra daugiatautiškiausias Lietuvos miestas. Jame gyveno 128 tautybių gyventojai, Kaune – 85, Klaipėdoje – 77, daugiau kaip 50 tautybių gyventojų buvo Šiauliuose ir Panevėžyje.
2011 m. surašyme pirmą kartą gyventojams buvo suteikta galimybė nurodyti dvi gimtąsias kalbas: vieną gimtąją kalbą nurodė 98 proc. gyventojų, dvi gimtąsias kalbas – 0,6 proc. Dauguma gyventojų gimtąja kalba nurodė savo tautybės kalbą: 99,2 proc. lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių kalbą, 77,1 proc. lenkų – lenkų kalbą, 87,2 proc. rusų – rusų kalbą (2001 m., atitinkamai – 96,7, 80 ir 89,2 proc.).
Dvi gimtąsias kalbas nurodę gyventojai dažniausiai nurodė lietuvių ir rusų (56 proc. visų nurodžiusiųjų dvi gimtąsias kalbas), lietuvių ir lenkų (19 proc.), lenkų ir rusų (14,4 proc.), baltarusių ir rusų (2,1 proc.), rusų ir ukrainiečių (1,6 proc.), lietuvių ir vokiečių (0,6 proc.), lietuvių ir anglų (0,6 proc.) kalbas.
Iš nurodžiusiųjų dvi gimtąsias kalbas kas šeštas buvo vaikas iki 14 metų, beveik kas trečias – 15–39 metų amžiaus, kas dešimtas – 65 metų ar vyresnis gyventojas.
2011 m. surašymo metu gyventojai save priskyrė 59 religinėms bendruomenėms (2001 m. – 28), užfiksuota 11 tikybų, kurias išpažino daugiau kaip po 1 tūkst. gyventojų. Romos katalikams save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. (77,2 proc.) gyventojų, stačiatikiams (ortodoksams) – 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikiams – 23,3 tūkst. (0,8 proc.), evangelikams liuteronams – 18,4 tūkst. (0,6 proc.), evangelikams reformatams – 6,7 tūkst. (0,2 proc.), kitiems tikėjimams – 24,9 tūkst. (0,8 proc.). 186,7 tūkst. gyventojų, arba 6,1 proc., savęs nepriskyrė nė vienai religinei bendruomenei (2001 m. – 331,1 tūkst., arba 9,5 proc.). Kas dešimtas gyventojas nenurodė, kuriai religinei bendruomenei save priskirtų (2001 m. – kas aštuonioliktas gyventojas).
Romos katalikų bendruomenei save priskyrė 88,6 proc. lenkų, 82,9 proc. lietuvių, 49,6 proc. baltarusių, 13,7 proc. ukrainiečių; stačiatikių (ortodoksų) bendruomenei – 51,5 proc. rusų, 32,3 proc. baltarusių, 59,1 proc. ukrainiečių; sentikių bendruomenei – 11,8 proc. rusų.
Kitoms religinėms bendruomenėms save priskyrė įvairių tautybių gyventojai, tačiau jų dalis nedidelė, išskyrus musulmonų sunitų bendruomenę, kuriai save priskyrė 51,6 proc. totorių, ir judėjų bendruomenę, kuriai save priskyrė 34 proc. žydų.
