Taip profesorius kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) trečiadienį surengtos tiesioginės transliacijos, į kurią specialistai atsakė į tėvų klausimus apie vaikų vakcinavimą, metu.
Gydymo prireikia jau po COVID-19
Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuose guli trys nepilnamečiai pacientai, vienas iš jų – naujagimis.
„Mokslininkų duomenimis, trečdaliui vaikų, kurie patenka į ligonines, reikalinga deguonies terapija. Tai yra sunkūs ligoniai“, – pabrėžė medikas.
Jis pripažino, jog dauguma vaikų išties perserga lengvai ar visai be simptomų, bet nemaža dalis vaikų neišvengia pokovidinio sindromo ar dar sunkesnės būklės – MIS-C.
„Dauguma vaikų perserga lengvai, turi lengvus simptomus. bet yra keletas „bet“, – kalbėjo Vaikų ligų klinikos vadovas. – Skirtingai nei suaugusiems, vaikams išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas, praėjus po ligos 2-4, kartais – ir 5 savaitėms.
Mes ir po šiai dienai turime keletą ligonių su MIS-C, kuriam ne tik išnaudota bazinė terapija, kuri yra labai brangi ir agresyvi, bet ir pakaitinė biologinė terapija ir dar nepasiektas efektas.
(Tai yra) ypatingai sunki forma. Turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai reikalingas intensyvus gydymas.“
MIS-C (angl. multi-system inflamatory syndrome in children), anot R.Kėvalo, pažeidžia beveik visas organizmo sistemas, pradedant oda, širdimi, plaučiais, inkstais.
Anot transliacijos metu taip pat kalbėjusios LSMU Vaikų ligų klinikos docentės, vaikų ligų gydytojos Linos Jankauskaitės, MIS-C būdingas kaip tik tiems vaikams, kurie perserga be simptomų.
Mokslininkų duomenimis, net ir persirgus labai lengva forma, beveik pusė vaikų patiria pokovidinį sindromą. Jis pasireiškia galvos ar pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, kurie apsunkina vaiko funkcionavimą ir edukaciją.
„Drastiški pokyčiai vaikų sveikatoje“
R.Kėvalas taip pat atkreipė dėmesį į „vieną nemaloniausių vakcinos „Comirnaty“ komplikacijų“ – viso širdies raumens uždegimą (miokarditą).
Tiesa, gana retą: „Įvairių šaltinių duomenimis, vienas (atvejis) iš ketvirčio-pusės milijono (paskiepijimų). Amerikiečiai iš 180 mln. vakcinuotųjų miokarditų aprašė tūkstantį. Šita komplikacija, palyginus su MIS-C, – visiškai skirtingi dalykai.“
Gydytojas miokarditą apibūdino kaip gerybinę išeitį be tolimesnių problemų.
„Aš asmeniškai mačiau tris miokarditus, kurie išėjo be jokio gydymo, tiesiog atlikus tyrimus, konstatavus, be abejo, pranešus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), – kalbėjo R.Kėvalas. – Bet jiems nereikėjo jokio gydymo.
Kai – jūs neįsivaizduojate, mes ir po šiai dienai turime keletą ligonių su MIS-C, kuriam ne tik išnaudota bazinė terapija, kuri yra labai brangi ir agresyvi, bet ir pakaitinė biologinė terapija jau keletu preparatų ir dar nepasiektas efektas.“
Nuotolinio mokymosi maratonas šiandien jau padarė drastiškus pokyčius vaikų sveikatoje įvairiapusiškai.
Jis pacitavo VVKT raštą – atsakymą vienam Seimo nariui, kad nuo 12-15 metų paauglių vakcinacijos pradžios birželį iki rugsėjo 7 d. buvo sulaukta 12 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas.
Dėl 16-17 metų paauglių tokių pranešimų buvo 8. Visi pranešimai buvo dėl vakcinos „Comirnaty“.
„Tai nėra mano asmeninė nuomonė“, – aiškindamas, kodėl rekomenduojama skiepyti vaikus, sakė R.Kėvalas.
Jo žodžiais, tokią rekomendaciją yra pateikusios įvairios Europos ir pasaulio profesinės organizacijos – Europos pediatrų akademija, Europos pirminio gydymo konfederacija, Amerikos ir Kanados pediatrų draugijos.
Jų pavyzdžiu seka ir Lietuvos pediatrų draugija bei Vilniaus universiteto ir LSMU vaikų ligų klinikos: rekomenduojame, kad 12-18 metų vaikai būtų skatinami vakcinuotis ES įregistruotomis vakcinomis, paremtomis iRNR technologija.
„Svarbiausias argumentas – ne tai, kad vaikai serga MIS-C, kad vaikams kartais gali būti ilgas pokovidinis sindromas, o užtikrinti kontaktinį mokymąsi.
Nes nuotolinio mokymosi maratonas šiandien jau padarė drastiškus pokyčius vaikų sveikatoje įvairiapusiškai“, – pabrėžė medikas.
Kontraindikacijos – kaip suaugusiems
Atsakydama į klausimą, kuriems vaikams negalima skiepytis, L.Jankauskaitė nurodė, kad galioja tos pačios taisyklės kaip ir suaugusiems. Kitaip tariant, turint alergiją kuriam nors vakcinos komponentui. Karščiuojant ar paūmėjus lėtinei ligai skiepą galima atidėti.
Visais atvejais dėl galutinio sprendimo siūloma pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar kitu specialistu.
Reaguodama į viešojoje erdvėje dažnai skambančius argumentus, esą vakcinos sukurtos per greitai ir įregistruojamos skubotai, todėl nėra saugios ar patikimo, L.Jankauskaitė patikino, kad EVA visas paraiškas vertina vienodai ir atsakingai, pereinamos visos būtinos stadijos.
„Tas argumentas, kad buvo sukurta greičiau, neištirta, – visiškai niekinis, nes šios technologijos istorija yra 30 metų. Ta technologija yra pakankamai ištyrinėta, pakankamai daug ikiklinikinių studijų jau atlikta (…). Tai turėtų būti stiprus argumentas, kuris leidžia pasitikėti šita vakcina.“
Gydytoja pacitavo girdėtą frazę, kad mūsų evoliucija yra natūralus eksperimentas. „Kalbant rimtai – bet kuris vaistas, net kuris žinomas ilgai, jau 20-30 metų vartojamas, tęsiamos jo studijos ir žiūrima.
Paprasti vaistai nuo skausmo ar antibiotikai, kurie jau žinomi ir tarsi jų nebijoma, studijos tęsiamos, žiūrima toliau, kas su jais vyksta, kas su žmonėmis – ar nepasireikš papildomų pašalinių reiškinių.“
Pasiskiepijo beveik 30 proc.
Lietuvoje šiuo metu mokyklose kontaktiniu būdu mokosi beveik 98 proc. vaikų.
„Mes dabar papuolame į užburtą ratą, kai vaikai tampa kalti, – kalbėjo gydytojas. – UNICEF įrodė, kad vaikai dažniausiai užsikrečia už mokyklos ribų.
Vėliau jie ateina į klasę, pasidalina virusu, kas užsikrečia, kas neužsikrečia, sutrinka ugdymo procesas. Ir po to tą virusinę infekciją parneša seneliams, o galbūt ir tėvams.
Tėvai nenori skiepyti vaikų, dalis atkalba savo tėvus, ir kaip ta voverė užburtame rate sukamės. Labiausiai nukenčia, pažeidžiamiausia grupė yra vaikai.
Visi seniai sutaria, kad COVID pandemija labiausiai paveikė vaikus. Pusantro milijardo vaikų pasaulyje dėl to nukentėjo.“
Statistikos departamento duomenimis, nuo birželio vidurio bent viena doze jau pasiskiepijo 28,5 proc. 12-15 metų amžiaus paauglių. Maždaug ketvirtadalis jau pasiskiepijo visiškai.
Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus, pridėjusi tuos vaikus, kurie persirgo COVID-19, bendras imunizacijos 37-38 proc. šioje grupėje siekia 37-38 proc.
Vyresnieji patenka į 16-24 metų amžiaus grupę, kurioje pasiskiepijusių jau yra du trečdaliai.
Lietuvoje kol kas nuo COVID-19 skiepijami suaugusieji ir paaugliai nuo 12 metų.
Kompanija „Pfizer“ neseniai paskelbė baigusi vakcinos bandymus 5-11 metų amžiaus vaikų grupėje ir planuoja jau spalio pradžioje pateikti duomenis Europos vaistų agentūrai (EVA), kuri per maždaug mėnesį turėtų juos įvertinti bei apsispręsti, ar rekomenduoti skiepyti ir jaunesnius nepilnamečius.
