Nuo liepos 2 d. Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija, kuri palengvino teisinį reglamentavimą, užtikrino spartesnį procedūrų taikymą, o savivaldybėms ir kitų institucijų išlaidoms padengti pradėtos naudoti Vyriausybės rezervo lėšos.
Prasidėjus neteisėtų migrantų srautams, buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, priimtas Specialusis įstatymas dėl fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoreguotas Civilinės saugos įstatymas, pakeistas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.
„Šiuo metu situacija pasienyje stabilizuota, tą pavyko padaryti koordinuojant veiksmus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, nepaisant kaimyninės šalies nedemokratinio režimo pastangų panaudoti neteisėtą migraciją kaip politinio spaudimo įrankį“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Sienos apsaugos priemonė – užsieniečių apgręžimas
Nuo rugpjūčio mėn. pradžios pradėtas taikyti užsieniečių apgręžimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, į Lietuvą nebuvo įleista apie 2 400 migrantų. Sienos kontrolė nuolat vykdoma sustiprintu režimu, o pareigūnams iškelta užduotis užtikrinti valstybės sienos apsaugą ir pasitelkti visas būtinas priemones, numatytas įstatymuose, ir neleisti kirsti sienos draudžiamose vietose. Lietuvos patirtį perima Latvija ir Lenkija, kurios taip pat susiduria su hibridinėmis Baltarusijos atakomis.
Fizinio barjero įrengimas – valstybinės svarbos projektas
Rugpjūčio 6 d. Vyriausybė pritarė, kad būtų įrengtas fizinis barjeras Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ir paskelbė, kad tai ypatingos valstybinės svarbos projektas. Daugiau nei 500 kilometrų ilgio fizinio barjero įrengimo projektas bus įgyvendinamas dviem etapais, o pirmieji darbai svarbiausiame 100 kilometrų ruože bus pradėti jau rugsėjo mėn. antrojoje pusėje – darbus atlieka „EPSO-G“ įmonė „Tetas“. Rengdamasi antrajam fizinio barjero statybos etapui, „EPSO-G“ rugsėjo mėn. skelbs viešąjį pirkimą. Jo metu ketinama pasirašyti sutartis su keliomis darbus numatytais terminais galinčiomis atlikti bendrovėmis. Visą fizinį barjerą planuojama sumontuoti per metus. Be to, šiuo metu jautriausiuose pasienio ruožuose nutiesta apie 25 kilometrus koncertinos.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Per 3 mėn. įvyko 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, o Lietuva sulaukia vis daugiau palaikymo ir pagalbos. Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Tačiau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos, nes artėjant žiemos sezonui susiduriama su naujais iššūkiais – apgyvendinimo patalpų, tinkančių lietuviškai žiemai, trūkumas, migrantų vaikų švietimas ir sveikatos priežiūra. O mūsų šalyje apsilankę aukščiausi ES institucijų pareigūnai jau pripažino, kad Lietuva, o ir visa Europos Bendrija patiria hibridinę Baltarusijos režimo ataką, todėl būtina kuo skubiau keisti ir tobulinti Europos Sąjungos migracijos politiką, kad niekas negalėtų piktnaudžiauti mūsų prieglobsčio sistema. Pasiūlymai, kaip reikėtų keisti Europos Sąjungos teisę jau parengti ir derinami su šalių narių vidaus reikalų ministrais.
Lietuva, spręsdama migrantų krizę, dvišaliu pagrindu sulaukė iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos ekspertinės pagalbos, technikos, modulinių namelių, koncertinos. Be to, iš Austrijos, Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos atvykę pareigūnai kartu su mūsų pasieniečiais dirba Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir padeda valdyti neteisėtos migracijos keliamus iššūkius. Pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 18 šalių. Lietuvoje dirba „Frontex“, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.
Spartesnis prieglobsčio prašymų nagrinėjimas
Liepos mėn. viduryje Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Jomis buvo siekiama paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, taip pat buvo apribotos kai kurios prieglobsčio prašytojų teisės, viena jų – laisvas judėjimas. Nuo rugpjūčio 16 d. migrantų apgyvendinimo centruose pradėjo lankytis mobiliosios komandos, sudarytos iš Migracijos departamento specialistų, pasieniečių, Užsienio reikalų ministerijos atstovų ir vertėjų. Jos informavo neteisėtai atvykusius asmenis apie jų galimybes grįžti į jų kilmės šalį bei apie kitas būtinąsias procedūras. Šiuo metu gauti 2604 prieglobsčio prašymai, baigti nagrinėti 570 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų – prieglobstis nesuteiktas nė vienam. Nuo metų pradžios iš Lietuvos į kilmės šalis sugrąžinti daugiau nei 130 migrantų.
Lietuva yra patvirtinusi savanoriško grįžimo tvarką. Pagal ją neteisėtiems migrantams, kurie pareiškia norą grįžti į savo šalį, Migracijos departamentas gali teikti finansinę paramą savanoriškai grįžti į tėvynę, jeigu jie pateikia tokį prašymą ir bendradarbiauja su institucijomis. Migrantams nuperkami grįžimo bilietai, taip pat išmokama 300 eurų suma – tai kelionpinigiai grįžti į savo šalį.
Migrantų apgyvendinimas
Artėjant šaltajam sezonui, visus migrantus iš laikinų apgyvendinimo vietų rengiamasi perkelti į stovyklavietes su šildomomis patalpomis ir visa reikalinga infrastruktūra. Pasienio užkardose ir savivaldybių patalpose – daugiausiai mokyklose – iki spalio mėn. migrantų turėtų nelikti. Perkeliant migrantus, prioritetas teikiamas šeimoms su mažamečiais vaikais, besilaukiančioms moterims, kitoms pažeidžiamoms grupėms: nepilnamečiams, neįgaliesiems, ligoniams. Visus migrantus iki spalio mėn. planuojama perkelti arba į pastatus, arba į apšiltintus ir šildomus modulinius namelius, kur bus užtikrintos bazinės gyvenimo sąlygos.
