Pernai Kauno savivaldybė nelegaliems sąvartynams tvarkyti išleido beveik 50 tūkstančių eurų. Prisideda ir verslininkai, tačiau kol šiukšlintojai jausis nebaudžiami, padėtis nepasikeis.
Štai, pavyzdžiui, vaizdingame Panemunės šile, šalia Kauno tvirtovei priklausančių artilerijos sandėlių pylimo – viena iš šiukšlintojų pamėgtų vietų. Šią ir kitas fortų teritorijas prižiūrintys savanoriai nutirpus sniegui nespėja suktis. Vos sutvarkius nelegalius sąvartynus, netrukus jie vėl supilami.
„Nesuprasdami, kad tam yra skirtos specialios rūšiavimo aikštelės, žmonės kažkodėl atliekas išmeta fortų teritorijose, kurios yra šiek tiek nuošalesnės“, – LRT TELEVIZIJAI sako asociacijos „Kauno tvirtovė“ vadovas Robertas Juknevičius.
Kelia pavojų aplinkai
Šiukšlintojai neaplenkia ir Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių komplekso bei kitapus gatvės esančių šlaitų. Teritoriją pradėję tvarkyti savanoriai išsiaiškino, kad šiukšlės slepia ir didesnius gyventojų pažeidimus – nelegalias nuotekas.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigia, kad viską sutvarkius, po nakties dažniausiai į tą pačią vietą būna atvežamas ir išpilamas statybinis laužas, stambiagabaritės atliekos ir netgi aplinkai bei žmogui pavojingos automobilių detalės, tepalų filtrai.
Baudos ir vaizdo kameros
Jeigu šiukšlintojai pagaunami, jie turi sutvarkyti teritoriją ir sumokėti baudą, jei ne – atsakomybė tenka savininkui.
„Kolkas didžiausia priemonė yra baudimas, bet visus nubausti ir pagauti nėra pajėgų. Nubaudus vieną kitą piktadarį ir jiems nukentėjus finansiškai, pažeidėjai gal pamąstytų, kad daug lengviau nuvažiuoti iki stambiagabaričių priduoti padangas, autodalis ir baldus, kurių dalių matome primėtyta“, – mano R.Juknevičius.
Pasak valdininkų, teritorijos didelės, todėl sunku kontroliuoti, kur, kas ir kada išverčia atliekas. Būtent todėl svarstoma netrukus įrengti mobilių vaizdų kamerų, kurios fiksuotų pažeidėjus.
