L.Kadžytė gimė 1925 m. gegužės 15 d. Ukmergėje iš Sūduvos kilusios mokytojos ir aukštaičio, Lietuvos kariuomenės kapitono, šeimoje. 1943 m. baigė Ukmergės gimnaziją ir – vos praūžus frontui – pradėjo dirbti netolimoje Dovydiškių pradžios mokykloje. Pabandžiusi mokytojos duonos, suvokusi šio darbo prasmę, džiaugsmą ir sudėtingumą, pajuto būtinybę mokytis. 1945–1949 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame universitete (tada valstybiniame institute).
1949 m. baigusi studijas, L.Kadžytė skiriama į Marijampolės mokytojų seminariją. Po to – treji metai Ukmergės pedagoginėje mokykloje, o nuo 1954-ųjų – 37 kūrybingo ir produktyvaus darbo metai Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedroje. Laisvalaikiu parašytą disertaciją apgynė 1968 metais. Jos pagrindu išleista knyga „Rašybos mokymas V–VIII klasėse“ (1966) iki šiol yra nepamainomas mokytojų išminties šaltinis.
Profesorės gyvenimas sukosi gražiu pedagoginiu ritmu: lietuvių kalbos mokymo metodikos paskaitos, seminarai, pratybos, vadovavimas studentų pedagoginei praktikai, kursiniams ir diplominiams darbams; 1991–1994 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros metodikos katedrai. Profesorė buvo aktyvi fakulteto tarybos, Ekspertų komisijos prie Švietimo ministerijos narė, mokytojų metodinių konferencijų bei tobulinimosi kursų lektorė; kelių dešimčių metodinių straipsnių, rekomendacijų, dalijamųjų pratimų autorė; lietuvių kalbos programų ir vadovėlių V ir VI klasėms bendraautorė (1980 m. vadovėliai įvertinti valstybine premija, sulaukė 19 leidimų); pirmojo lietuvių kalbos vadovėlio specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams (1982, 1993) bendraautorė. Profesorės vadovaujami disertacijas apgynė keturi mokslininkai.
Palikusi pedagoginį darbą Profesorė atsidėjo ilgai brandintiems kūrybiniams planams: lituanistų bendruomenė sulaukė monografijos „Rašyba mokykloje“ (1997) ir parankinių mokytojo knygų „Lietuvių kalbos uždaviniai ir žaidimai“ (1997, 1999) bei „Lietuvių kalbos testai ir galvosūkiai“ (2001).
Tūkstančiai lietuvių kalbos mokytojų visoje Lietuvoje ir trys didaktikos specialistų kartos didžiuojasi galėdamos vadintis Profesorės mokiniais, ne tik išmokusiais perteikti kalbos gelmės paslaptis, bet ir gavusiais žavaus ir tvirto žmoniškumo pamokas.
Velionė pašarvota Šventosios Trejybės bažnyčioje Ukmergėje. Atsisveikinti galima birželio 12 d. nuo 13.00 val.
Laidotuvės – birželio 13 d. Dukstynos kapinėse Ukmergėje.
Šventosios Mišios – 14 val. Šventosios Trejybės bažnyčioje Ukmergėje.
Karstas išnešamas 15 val.
