„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 04 29

Netikėta intriga: kiek iš tiesų vaikų gimsta Vilniuje ir Kaune?

Atidžiau panagrinėjus Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių ir Lietuvos statistikos departamento duomenis apie gimusius vaikus, į akis krenta didžiuliai neatitikimai tarp dviejų šaltinių informacijos. Abiejuose miestuose tarp skaičių pasimeta šimtai vaikų.
Kūdikis
Kūdikis / „Fotolia“ nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė pernai paskelbė, kad mieste 2017 metais gimė 11 274 vaikai. Atidžiai perskaitęs informaciją, atkreipi dėmesį, kad apie 4 tūkst. vaikų (tiksliau 3938) gimė užsienyje, bet jų tėvai vaikus įregistravo Lietuvos sostinėje.

Iš bendro skaičiaus atėmus gimusius užsienyje, lieka, kad Vilniuje gimė 7336 vaikai. Tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniuje pernai gimė 6920 vaikų. Kur dingo 416 vaikų?

2016 metais Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie 11693 užregistruotus naujagimius. Vėlgi 3883 gimė užsienyje. Išeitų, kad sostinėje iš tiesų gimė 7810 vaikai. Tačiau Statistikos departamentas nurodo, kad užregistruoti 7179 vaikai. Kur dingo 631 kūdikis?

Pažiūrėkime, kokia situacija Kaune. Pasak Kauno miesto savivaldybės, mieste pernai užregistruota 3926 kūdikiai, iš jų 619 gimė užsienyje. Vadinasi, Kaune gimė 3307 vaikai. Tačiau Statistikos departamentas nurodo, kad Kaune gimė 3041 vaikais. Kur dingo 266 vaikai?

2016 metais Kaune, pasak miesto savivaldybės, užregistruota 4130 vaikų, iš jų 590 gimė užsienyje. Lieka, kad Kaune gimė 3540. Statistikos departamentas teigia, kad 2016 metais Kaune gimė 3196. Kažkur „pasimetė“ 344 kauniečiai.

Per metus paaiškėja tiesa

Klausimai apie skirtumus tarp duomenų minėtose įstaigose sukėlė nedidelę sumaištį. Iš pradžių niekas negalėjo atsakyti, kodėl duomenys skiriasi.

Kasmet Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrius užregistruoja apie 300 daugiau vaikų, nei pateikiama Statistikos departamento rodikliuose. Savivaldybės atstovai teigė nežinantys, kodėl taip yra. Jie pateikia gruodžio 31 d. duomenis.

Statistikos departamento atstovai teigė, kad pateikia kovo 31 d. duomenis, t.y,. praėjus 3 mėnesiams, per kuriuos tėvai turi užregistruoti gimusius vaikus.

Tačiau galiausiai Statistikos departamentas rado priežastį, dėl kurios atsiranda šie neatitikimai.

Gimstamumo statistinio tyrimo metodikoje nurodoma, kad papildomai naudojami „Sveidros“ duomenys apie vaikų iki 1 metų amžiaus apsilankymus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje. Jie gaunami vieną kartą per metus.

Jei vaikas visus metus nė karto nesilankė pas gydytoją, daroma išvada, kad kūdikio nėra Lietuvoje ir jis iškrenta Statistikos departamento duomenų. Dar vienas niuansas, iškraipantis statistiką: dalis vaikų, pavėluotai užregistruotų, perkeliami į kitų metų duomenis.

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 iki 2017 metų Kaune kasmet gimė vidutiniškai po 3150 vaikus. Daugiausia vaikų (3488) gimė 2009 metais, mažiausiai – (2979) 2006 metais.

Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje nuo 2002 iki 2017 metų kasmet gimė vidutiniškai 6021 vaikas. Daugiausia vaikų gimė 2016 metais (7179).

Vilniuje – nes patogiau

Kodėl tiek daug užsienyje gimusių vaikų registruojama Vilniuje? Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė Roberta Bokulaitė, dėl civilinės būklės aktų įrašų, asmuo gali kreiptis į bet kurį Civilinės metrikacijos skyrių.

„Dauguma žmonių kreipiasi būtent į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių. Tikėtina, kad jiems taip patogiau. Dėl šios priežasties Vilniuje yra didžiausias skaičius įregistruotų naujagimių“, – paaiškino R.Bokulaitė.

Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė priminė, kad jei asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis (nesvarbu, ar deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, ar ne) vaiko gimimą gali užregistruoti bet kurios savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Svarbu, kad vienas iš tėvų būtų pilietis ir turėtų galiojantį asmens tapatybės dokumentą.

Tačiau kai Lietuvos Respublikos piliečiai kreipiasi į užsienyje esančią Lietuvos ambasadą, tokių asmenų prašymai persiunčiami Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui. Kai šis įregistruoja naujagimį, sutvarkytus dokumentus vėl išsiunčia į ambasadą, esančią užsienyje, o ši dokumentus perduoda mūsų šalies piliečiams.

Tokia procedūra, kai piliečiai kreipiasi dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, paso padarymo ir t.t., į arčiausiai jų namų esančią Lietuvos ambasadą, užtrunka apie 2-3 mėn. ir brangiau kainuoja.

15min nuotr./Diagrama
15min nuotr./Diagrama
15min nuotr./Diagrama
15min nuotr./Diagrama

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs