„Mūsų žmonės gerbia ąžuolus ir mums netenka kovoti dėl to, kad kažkas nori nupjauti brandų medį“, – sako Pumpėnų (Pasvalio r.) kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.
Lūžo per vėtrą
Kaip 15min sakė A.Stalilionis, Vizorių kaime esančio didelio ąžuolo masyviausia šaka lūžo daugiau nei prieš mėnesį, per vėtrą. Apie tai seniūnijai pranešė pasivaikščioti išėjusios vietos gyventojos.
Pumpėnų bendruomenė didžiuojasi savo krašto ąžuolais, prie daugelio jų įrengtos informacinės lentelės, o svečius sutinkantys pumpėniškiai, kalbėdami apie savo apylinkes, visuomet akcentuoja ąžuolus.
Tačiau būtent lūžęs ir atokiai augęs ąžuolas iki šios vasaros iš viso buvo nežinomas.
„Aš apie jį sužinojau tik šiemet vasarą. Vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicija, o jos dalyvė papasakojo, kad yra didžiulis ąžuolas, kurio lajos plotis – 60 metrų. Pamaniau, koks čia stebuklas, nuvažiavau pažiūrėti, nes nėra tokių Lietuvoje. Paaiškėjo, kad lajos plotis – 30 metrų“, – pasakojo A.Stalilionis.
Medžio amžius nežinomas
Pasak pašnekovo, 30 metrų lajos plotis – iš tiesų įspūdingas. Tiesa, ąžuolo amžius nežinomas, tačiau faktas, kad tai brandus medis, yra akivaizdus.
Medžio apimtis – 6,25 metro. Toks ąžuolas, pasak kraštotyrininko, yra vertingas ir atitinka ne tik saugomo gamtos paveldo, bet ir gamtos paminklo kriterijus.
Beje, kalbant apie medžio apimtį – ji išties daro įspūdį, žinant, kad, pavyzdžiui, storiausi Lietuvos ąžuolai yra Zarasų rajone Stelmužės (9,7 m), Sandariškių (8,2 m) Biržų rajone, Mingėlos (7,8 m) Plungės rajone, Glitiškių (7,7 m).
„Todėl kreipėmės į savivaldybę, prašydami, kad medis būtų įtrauktas į kultūros paminklus. Jis pateko į storiausių Lietuvos ąžuolų keturiasdešimtuką. O dabar ketvirtadalį jo nulaužė – pačią didžiausią šaką“, – kalbėjo A.Stalilionis.
Išskirtinis visame Pasvalio rajone
Medis auga ne valstybinėje, o privačioje žemėje, todėl šeimininkas kreipėsi leidimo lūžusį ąžuolą nupjauti. Vis tik vietos bendruomenė įkalbino to nedaryti.
„Ir savininkas geranoriškai sutiko. Todėl dabar laukiame specialistų, kurie įvertintų medžio būklę, kokios priežiūros jam reikia, kad jis toliau galėtų tęsti savo gyvenimą.
Juk tai – vienas iš įspūdingiausių ąžuolų visame Pasvalio rajone“, – sakė kraštotyrininkas.
Jei reikės, vietos bendruomenė rinks pinigus ąžuolo priežiūrai.
Siūlo aplankyti ąžuolus
Pasvalio rajone valstybės saugomais gamtos objektais paskelbti keturi ąžuolai: Joniškėlio apylinkių seniūnijoje esantis Joniškėlio dvaro parko ąžuolas, Pumpėnų seniūnijoje esantis Jurkašiškio ąžuolas, Pumpėnų seniūnijoje esantis Kirkiliškio ąžuolas ir taip pat Pumpėnų seniūnijoje esantis Moliūnų dvaro ąžuolas.
Iš viso Pumpėnų seniūnijoje yra daugiau nei dešimt brandžių ąžuolų, kuriais vietos bendruomenė didžiuojasi. Prie daugelio jų įrengtos informacinės lentelės.
„Mes čia gyvename, mes įpratę prie tų vaizdų. O iš kitur atvažiavusiam žmogui ąžuolai išties palieka didžiulį įspūdį.
Pas mus žmonės gerbia ąžuolus. Nėra atvejų, kad būtų nupjauti, kad reiktų kovoti dėl jų išgelbėjimo. Turi supratimą“, – pasakojo A.Stalilionis.
- Vadovaujantis įstatymais, išskirtiniai ąžuolai ir kiti brandūs medžiai, kurie atitinka numatytus kriterijus, gali būti paskelbti valstybės ar savivaldybės saugomais gamtos paveldo objektais arba gamtos paminklais. Gamtos paminklu įvardijami vertingiausi gamtos paveldo objektai.
- Lietuvoje valstybės ar savivaldybės saugomais paskelbti keli šimtai ąžuolų.
- Saugomu tapusiam ąžuolui skiriama priežiūra ir apsauga, lėšos jo tvarkymui, po tokiu saugomu medžiu negalima vykdyti statybų, kitų medžiui kenksmingų veiklų.
