Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 07 30

Netoli Vilniaus gimęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas atvyksta į Lietuvą su valstybiniu vizitu

Su valstybiniu vizitu į Lietuvą atvyksta Izraelio prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas. Jis atkeliauja antradienį, tačiau oficialiuose susitikimuose ir renginiuose dalyvaus trečiadienį bei ketvirtadienį. Be kita to, svečias žada padėkoti už sprendimą priskirti judėjimo „Hizbollah“ karinį sparną teroristinėms organizacijoms.
Izraelio prezidentas Shimonas Peresas
Izraelio prezidentas Shimonas Peresas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Darbotvarkėje numatyti Sh.Pereso susitikimai su aukščiausiais Lietuvos politikais ir žydų bendruomenės nariais.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančioje Lietuvoje svečias ketina padėkoti už sprendimą įtraukti Libano šiitų islamistų judėjimo „Hizbollah“ sukarintą sparną į teroristinių organizacijų sąrašą. Dėl to praėjusią savaitę susitarė Bendrijos užsienio reikalų ministrai, laikydami jį atsakingu už teroro atakas Europoje. Tiesa, šis sprendimas esą neturės įtakos politinei partijai, kuri duoda nurodymus kpariniam sparnui.

Pagerbs Holokausto aukų atminimą

Svečias mūsų šalyje lankysis prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikę valstybių vadovai aptars dvišalius ryšius, Europos Sąjungos ir Izraelio santykius, padėtį Artimuose Rytuose, Holokausto aukų atminimo ir žydų kultūros paveldo klausimus, bendradarbiavimą skatinant inovacijas ir aukštąsias technologijas.

Pasak D.Grybauskaitės, inovacijų skatinimas, plėtra ir pritaikymas kasdieniniame gyvenime – prioritetinė ekonomikos sritis, todėl svarbu efektyviai išnaudoti visas bendradarbiavimo galimybes su Izraeliu, kuris pasaulyje lyderiauja aukštųjų technologijų ir mokslinių tyrimų srityse.

Sh.Peresas dukart vadovavo vyriausybei ir sykį šias pareigas ėjo laikinai, 12 kartų buvo įvairių sričių ministru, ilgiausiai iš visų politikų – 48 metus – išdirbo šalies parlamente (Knesete). Iškiliausių visų laikų izraeliečių sąraše Sh.Peresui teko 11-a vieta.

Ketvirtadienio rytą Panerių memoriale vyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvaus abu prezidentai. Paneriuose, kuriuos žydai vadina Ponar, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. pavasario buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausiai žydų, taip pat – lenkų inteligentų, rusų ir čigonų. Ceremonijos metu prie įėjimo į memorialą Sh.Peresas turėtų perskaityti kadišą – tradicinį Dievo pašlovinimą, sakomą per gedulo maldą.

Popiet Rotušėje numatytas Sh.Pereso susitikimas su Lietuvos žydų bendruomene. Renginio metu svečiui bus įteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Prezidentas žada atsakyti į svečių klausimus.

Garbės piliečio vardą Nobelio premijos laureatui sostinės taryba suteikė liepos pradžioje. Šis sprendimas artėjant Sh.Pereso vizitui į Šiaurės Jeruzale vadintą Vilnių buvo itin simbolinis ženklas. Jo iniciatorės Lietuvos žydų bendruomenės teigimu, Sh.Peresas  yra vienas žymiausių pasaulyje litvakų. Jis kartu su tokiais žmonėmis, kaip eruditas Vilniaus Gaonas, vienas garsiausių XX a. smuikininkų Jascha Heifetzas, rašytojas Romainas Gary, paliko ryškų pėdsaką ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio istorijoje.

Gimė netoli Vilniaus

Sh.Peresas gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, vos 100 km nuo Vilniaus esančiame nedideliame Višnevo miestelyje. Nuo viduramžių čia gyveno didelė žydų, kurie save vadina litvakais – iš Lietuvos kilusiais žydais, bendruomenė. Paauglystėje persikėlęs į Palestiną jis ilgainiui įsitraukė į Izraelio valstybės kūrimą ir per nelengvą ilgametę karjerą užsitarnavo vieno iškiliausių šalies veikėjų titulą.

Retas ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio politikas gali pasigirti tokia marga ir solidžia bemaž septynis dešimtmečius trunkančia karjera. Sh.Peresas dukart vadovavo vyriausybei ir sykį šias pareigas ėjo laikinai, 12 kartų buvo įvairių sričių ministru, ilgiausiai iš visų politikų – 48 metus – išdirbo šalies parlamente (Knesete). 2005-aisiais sudarytame iškiliausių visų laikų izraeliečių sąraše Sh.Peresui teko 11-a vieta.

Izraelio ambasados teigimu, prezidentas prisidėjo plėtojant dvišalius santykius, kurie dabar esantys labai geri, auga dvišalės prekybos apimtys, sausį Trakuose atidarytas Izraelio garbės konsulatas.

„Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma – litvakas, – 2006 m. Tel Avive, minint Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, sakė S.Peresas. – Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau.“

Aukštas svečias į Lietuvą atvyksta garbingo jubiliejaus išvakarėse – rugpjūčio 2-ąją jam sukaks 90 metų. Be to, Izraelis šiemet mini 65-ąsias nepriklausomybės metines.

Sh.Peresas: „Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma – litvakas. Tai – ne tik geografinė sąvoka, tai charakteris ir kultūra.“

Į Vilnių prezidentas atkeliaus iš Rygos, kur per Holokaustą buvo nužudyti maždaug 25 tūkst. žydų. Čia taip pat surengta aukų pagerbimo ceremonija.

Žada atstatyti Didžiąją sinagogą

Vyriausybė ir Vilniaus miesto valdžia yra paprašiusios Sh.Peresą tapti Vilniaus didžiosios sinagogos tarptautinės patarėjų tarybos pirmininku.

„Šis projektas yra svarbi pastangų išsaugoti ir atkurti Vilniaus žydų palikimą dalis. Manau, kad prezidentas Sh.Peresas galėtų prie jo prisidėti vertingomis įžvalgomis“, – yra sakęs sostinės meras Artūras Zuokas.

Tarybai jau priklauso prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Butkevičius, pasaulinio garso architektas Danielius Liebeskindas.

Vilniaus didžioji sinagoga, stovėjusi Vokiečių gatvėje, pradėjo veikti 1440 m., vėliau buvo sugriauta. Atstatyta mūrinė sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų religinių, dvasinių ir kultūrinių centrų Rytų Europoje nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio, kai Lietuvoje naciai išžudė didžiąją dalį žydų. Netrukus pastatą sovietai sulygino su žeme.

Lietuvos valdžia yra pažadėjusi, kad po kelerių metų sinagoga vėl taps prieinama lankytojams – ją norima atstatyti. Projektas turėtų būti baigtas iki 2017 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?