Tūkstančiai feisbuke dalinasi neurologe pristatomos Margarite Griesz-Brisson įžvalgomis apie veido kaukių dėvėjimą. Teigiama, kad „,kaukės sukelia negrįžtamus smegenų pažeidimus“, kuriuos sukelia deguonies trūkumas, atsiradęs dėl neva oro srautą ribojančios priemonės.
Klaidinančius teiginius apie veido kaukes demaskavome aibę kartų, o ankstesnes publikacijas šia tema galima rasti čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia ir čia.
Kaip ir ankstesniais atvejais, skelbiantieji klaidinančią informaciją renkasi tikėti vienu, jų nuomonę patvirtinančiu šaltiniu, užuot priėmę tikrų mokslinių tyrimų pateikiamą informaciją.
M.Griesz-Brisson teiginiai apskriejo visą pasaulį. Juo tikrino ir paneigė naujienų agentūrų „Reuters“, AFP ir AAP faktų tikrintojai, usatoday.com ir kitų leidinių žurnalistai.
Gydo pėdų terapija
Lietuvą ilgainiui pasiekusios M.Griesz-Brisson mintys buvo išsakytos rugsėjo 25 d. „Youtube“ pasirodžiusiame vaizdo įraše, kuriame moteris prisistato neurologe. Jos klinikos tinklalapyje nurodoma, kad 1989 m. M.Griesz-Brisson apsigynė daktaro disertaciją Freiburgo universitete.
2006 m. išleistame DVD įraše teigiama, kad ji specializuojasi natūraliame gydyme. Pavyzdžiui, diabetą, Parkinsono ar Alzheimerio ligas siūlo gydyti jonizuoto vendens vonelių pėdoms naudojimu.
AFP aptiko 2017 m. „Vimeo“ pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame natūropatė teigia gydyme maksimaliai vengianti bet kokių nenatūralių medžiagų, pavyzdžiui, pleistro.
Tai reikštų, kad M.Griesz-Brisson patarimais dėl veido kaukių besiremiantys tėvai diabetu sergantiems savo vaikams vietoj insulino turėtų pasiūlyti pėdų vonelę, o vietoj pleistro nubrozdinimui pridengti – ką nors natūralesnio.
Feisbuko įraše „žymia neurologe“ pristatoma moteris nuo karjeros pradžios nėra išleidusi nei vienos akademinės publikacijos.
Išgalvota rizika
Nuo pat pandemijos pradžios socialiniuose tinkluose itin gajus mitas, esą veido kaukės kelia riziką apsinuodyti anglies dvideginiu, galima pajusti hiperkapnijos simptomus. Tačiau tai nėra tiesa.
Tyrimai rodo, kad ilgą laiką dėvimos N95 tipo kaukės gali sukelti galvos skausmą, tačiau nei vienkartinės, nei medžiaginės kaukės, net ir dėvimos ilgą laiką, tokios rizikos nekelia.
Socialiniuose tinkluose dažnai skelbiamos iškraipytos ar tendencingai pateikiamos studijos, ignoruojant svarbias tyrimų aplinkybes. Pavyzdžiui, rugpjūtį rašėme apie atvejį, kuomet iškraipius dviženklį tyrimų skaičių buvo siekiama įrodyti esą kaukė kelia pavojų.
Tačiau detaliau paskaičius kiekvieną tyrimą paaiškėjo, kad nė viename jų apie kokį nors kaukių pavojų informacijos nėra. Priešingai – tyrimai rodo, kad net ir ilgą laiką dėvimos kaukės retai sukelia ką nors rimtesnio nei galvos skausmą.
Kaukės yra sukurtos taip, kad žmonės pro jas galėtų kvėpuoti laisvai, ir nėra jokių įrodymų, kad tai paveiktų deguonies lygį kraujyje.
Spalį pasirodęs tyrimas, kuriame buvo lyginama kaukes dėvinčių sveikų ir plaučių ligų turinčių žmonių reakcija į nosį ir burną dengiančias priemones nustatė, kad medicininės kaukės deguonies lygio kraujyje nepaveikia.
„Diskomfortas jaučiamas dėvint medicininę kaukę gali kilti dėl neurologinių reakcijų (padidėjęs impulsų dažnis iš temperatūrai itin jautrios veido dalies, uždengiamos kauke ar išaugusi įkvepiamo oro temperatūra), taip pat dėl psichologinių veiksnių kaip nerimas ar klaustrofobija, kurių metu jaučiamas oro trūkumas“, – teigiama tyrime.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, nors vienkartinės medicininės kaukės dėvėjimas gali būti nepatogus, nėra įrodymų, kad dėvint kaukes būtų įmanoma apsinuodyti anglies dvideginiu ar sumažinti deguonies kiekį kraujyje.
AFP kalbinti plaučių ligų ekspertai pastebėjo, kad CO2 molekulės yra kur kas mažesnės už tarpus medicininėje kaukėje, todėl jokie „anglies dvideginio“ barjerai nesusidaro.
„Ligoninėse kaukes be perstojo dėvime kasdien. Kaukės yra sukurtos taip, kad žmonės pro jas galėtų kvėpuoti laisvai, ir nėra jokių įrodymų, kad tai paveiktų deguonies lygį kraujyje“, – JAV plaučių asociacijos (ang. American lung association) tinklalapyje rašo pulmonologas Davidas G.Hillas.
Tą patį teigia ir Stanfordo universiteto tyrėjai, reguliariai teikiantys mokslines rekomendacijas PSO: teisingai pagamintos kaukės nekelia pavojaus pritrūkti deguonies.
Kitęs požiūris
Pagrindine su veido kaukių dėvėjimu susijusi problema – komunikacija. Pandemijos pradžioje, neturint informacijos apie besimptomius atvejus bei tikslų viruso plitimą būdą nebuvo vieningos pozicijos dėl kaukių dėvėjimo.
Pavyzdžiui, Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras (ECDC) rekomendacijas skatinti gyventojus viešose vietose dėvėti medicinines kaukes išplatino tik balandžio 8 d.
Nestojant viruso plitimui, birželio pradžioje PSO pakoregavo rekomendacijas ir paragino kaukes dėvėti viruso plitimo vietose ir ten, kur sunku laikytis saugaus atstumo. Visa tai rodo ne visuotinį „kaukių sąmokslą“, o itin greit kintančią situaciją dėl ligos, apie kurią žmonija prieš metus nė nežinojo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NSVC) vadovė Rolanda Lingienė liepą teigė, kad požiūris į kaukių naudojimą kito kartu su augančiu kiekiu kaukių dėvėjimo naudą įrodančių tyrimų skaičiumi.
„Pačioje pradžioje nežinojom, kad daliai žmonių simptomai gali nepasireikšti – kad yra besimptomių formų, vėliau taip pat išsiaiškinome, kad tris dienas iki simptomų pasireiškimo užsikrėtę asmenys išskiria virusą ir gali užkrėsti kitus“, – teigė R.Lingienė.
Anot jos, dėl šios priežasties daugiausia dėmesio pandemijos pradžioje ir buvo skiriama simptomus jaučiančių asmenų informavimui apie apsaugos priemones, o ne skatinimui masiškai jas dėvėti. Su naujomis žiniomis vėliau šis požiūris pasikeitė.
Prestižiniame mokslo žurnale „The Lancet“ birželį publikuota 172 tyrimų analizė parodė, kad veido kaukių dėvėjimas reikšmingai sumažino tikimybę užsikrėsti COVID-19, SŪRS ar MERS infekcijomis, kai esama arti ligos nešiotojo.
Dėl šių priežasčių feisbuko įraše išsakyti teiginiai – klaidingi. Teisingai dėvimos kokybiškos kaukės deguonies patekimo į organizmą ir anglies dvideginio pašalinimo iš jo neriboja, todėl pažeisti smegenų veiklos neturėtų.
Patikimi šaltiniai
Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.
Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai. Rekomenduojama nesivelti į diskusijas komentaruose.
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
