Spaudžia širdį
Kėdainiečiai ir miesto svečiai net ir stipriai šąlant kone kasdien traukia į šalia Didžiosios Rinkos aikštės Nevėžyje esančią prieplauką. Ir čia žmonės traukia ne šiaip sau, o pažiūrėti, kaip gyvena ten besubūriuojantys paukščiai – gulbės ir antys.
O joms šiomis dienomis tikrai nelengva. Jos būriuojasi nedidelėse properšose, Nevėžis vis užšalęs, pasiekti žaliąją augmeniją ir natūraliai pasimaitinti paukščiams praktiškai neįmanoma, tad šiuo metu gamtininkai nedraudžia paukščių maitinti natūraliu maistu.
Tik natūralų maistą
Gamtininkė Birutė Morkūnienė pažymėjo, kad gulbės ir antys yra žoliaėdžiai paukščiai ir jiems dabar reikia natūralaus maisto. Kadangi iš upės jo negauna, reikalinga žmogaus pagalba.
„Jas maitinti jau galima, nes lauke daug sniego ir jos nebegali pasiekti žolės. Upę sukausčius ledui, joms trūksta natūralaus maisto.
Dabar paukščius reikia lesinti ne duona ar batonu, o avižomis, grūdais. O dabar toks laikas, paukščiams turime padėti, bet tai daryti turime tinkamai“, – pažymėjo gamtininkė.
Ugniagesiai padeda kasmet
Vyresni kėdainiečiai turbūt dar prisimena, kai gulbėms ir antims į pagalbą skubėdavo ne tik eiliniai kėdainiečiai, bet net ir ugniagesiai gelbėtojai. Anksčiau buvo tokių stiprių žiemų, kad Nevėžio vanduo užšaldavo, tad reikėdavo ugniagesiams išpjauti dirbtinę eketę paukščiams.
Tačiau pastarosios žiemos buvo tokios, kad paukščiams nei ugniagesių, nei žmonių pagalbos nereikėjo.
„Jei reikės pagalbos – draugija visuomet padės, gamtininkai padės ir pasakys, pamaitins, pasirūpins. Jei tik prireiks, manau, kad ugniagesiai vėl eketę išpjaus.
Paukščiai tikrai nenumirs, jiems viskas bus gerai, svarbiausia tik mes patys jiems nepakenkime maitindami batonu, o gamta ir specialistai jais pasirūpins“, – reziumavo B.Morkūnienė.
Padėkime ir mažiesiems
Maisto taip pat sunku susirasti ir mažiesiems paukšteliams, tad gamtininkai ragina padėti ir jiems.
Jei, atėjus ypač šaltiems orams, pradedate maitinti paukščius, turite tai daryti kasdien ir parinkti tinkamą lesalą, sako B.Morkūnienė.
„Paprasčiausias lesalas – nelukštentos, be jokių prieskonių saulėgrąžos. Taip pat gali būti nesūdyti lašiniai, nes jie yra kaloringi ir paukščiai gauna daug energijos. Tinka ir įvairūs grūdai: kviečiai, miežiai, galima lesinti batonu, bet ne rugiais ar juoda rugine duona, nuo kurios paukščiai gali susirgti“, – perspėja ji.
Be to, gamtininkės teigimu, šaltą žiemą praverčia ir inkilai – juose galima prisiglausti naktį: „Daugelis rūšių, ypač smulkūs paukščiai, tuose inkiluose nakvoja. Kai šalta, didžiuliai vėjai, jiems sunku susirasti vietą, todėl pakabintas būstas, kuriame pavasarį perima, praverčia ir žiemą. Tik svarbu žinoti, kad inkilus turime išvalyti, kitaip juose niekas negyvena.“
