Koalicija pirmadienį išplatino pareiškimą, kad „svarbu netrikdyti efektyviai veikiančios komisijos darbo, todėl nepritariama šios komisijos likvidavimui bei smurto ir savižudybių klausimų supriešinimui“.
Antradienį Seime planuojama priimti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuotus nutarimus, kuriais būtų panaikinama šiuo metu konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujama Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bei įsteigiama nauja Smurto ir savižudybių prevencijos komisija.
„Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad komisija performuojama, nes norima keisti jos kryptį didžiausią dėmesį skiriant smurto prevencijai. Opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis įžvelgia valdančiųjų susidorojimą su politiškai netinkamu vadovu. M.Majauskas siekdamas išsaugoti pačią komisiją jau yra įteikęs atsistatydinimo iš jos vadovų raštą.
Nevyriausybininkas savo kreipimesi teigia, kad dabartinė komisija sistemingai dirba tiek savižudybių, tiek smurto prevencijos, psichikos sveikatos gerinimo srityse.
„Sprendžiant šiuos klausimus, reikia sisteminių psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemos pokyčių, kurie ir yra aptariami komisijos veikloje, rimtai vykdoma parlamentinė kontrolė“, – sako organizacijos Psichikos sveikatos perspektyvos direktorė Karilė Levickaitė.
Koalicija „Psichikos sveikata 2030“ vienija 23 nevyriausybines organizacijas ir ekspertus, tarp jos narių yra tokios organizacijos kaip psichologinės pagalbos linijos „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos psichologų sąjunga ir k.t.
Savižudybių prevencijos komisija įsteigta šią kadenciją konservatoriaus M.Majausko ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Aušrinės Armonaitės iniciatyva. Vėliau komisijos pavadinimas ir veikla išplėsta, ji tapo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
