Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje žmogaus teisių aktyvistai paragino valdžios atstovus ir prokurorus ištirti skundą, jog Lietuvoje 2004-2006 metais neteisėtai buvo laikomas šiuo metu Gvantanamo bazėje esantis Mustafa al-Hawsani.
Prokurorai sako nagrinėjantys pateiktą prašymą ir sprendimo dar nepriėmė.
„Amnesty International“ teigė, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES) Lietuva turėtų parodyti pavyzdį ir kitoms Europos šalims, užuot pataikavusi JAV.
„Tikimės, kad pirmininkaudama ES Lietuva parodys pavyzdį ir padarys viską, kas įmanoma, išsiaiškinti tiesą ir užtikrinti teisingumą aukoms“, – žurnalistams sakė organizacijos atstovė Natacha Kazatchkine.
Organizacijos „Redress“ atstovė Sarah Fulton teigė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsanis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Padarėme išvadą, jog labai tikėtina, kad al Hawsani buvo Lietuvoje.
Ji sakė, kad vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo iš išgabentas į Maroką. Pasak S.Fulton, Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
„Padarėme išvadą, jog labai tikėtina, kad al Hawsani buvo Lietuvoje“, – sakė S.Fulton.
Anksčiau skundą dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs palestinietis Abu Zubaydah. Jo byla yra Europos žmogaus teisių teisme.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau prokuratūra jį nutraukdama pareiškė negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos Centrinės žvalgybos valdybos kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
Prokuratūra teigia nagrinėjanti nevyriausybinių organizacijų prašyme pateiktą informaciją.
„Generalinėje prokuratūroje gautas nevyriausybinės organizacijos “Redres„ ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto prašymas. Jis šiuo metu dar yra nagrinėjamas, vertinama prašyme pateikta informacija, sprendimas dar nėra priimtas“, – BNS ketvirtadienio popietę sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
