Koalicijos „Galiu gyventi“ atliktas tyrimas parodė, kad antiretrovirusinio ŽIV gydymo sulaukė 68 proc. apklaustų infekuotųjų, 46 proc. visų jų gydytis pradėjo po dviejų metų nuo diagnozės nustatymo, dar apie trečdalį nesigydo iki šiol.
Tuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro (ULAC) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruoti 263 nauji ŽIV infekcijos atvejai arba 49 atvejais daugiau nei 2016 metais ir 106 atvejais daugiau nei 2015 metais.
Asociacijos „Demetra“, vienijančios ŽIV ir AIDS paveiktas moteris bei jų artimuosius, medicininių paslaugų konsultantas Giedrius Likatavičius sako, kad šiemet įsigaliojęs sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, jog ŽIV infekuoti asmenys turėtų būti gydomi iš karto tik nustačius ŽIV, o gydymas turėtų būti apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Bet Lietuvoje susiduriame su problema, kad gydomi tėra tik trečdalis savo teigiamą ŽIV statusą žinančių asmenų, o tai yra blogiausias rodiklis visoje Europoje ir net Vidurio Azijoje“, - teigia G.Likatavičius.
Tyrimas parodė, kad apie 90 proc. ŽIV turinčių asmenų bijo pasakyti apie tai, jog yra infekuoti, 58 proc. jų jaučiasi beverčiai, 55 proc. jaučia gėdą, 53 proc. – kaltę. Dalis jų tvirtina susidūrę su diskriminacija sveikatos priežiūros įstaigose, kur buvo taikomos papildomos apsaugos nuo jų priemonės ar net atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.
Tyrimas atliktas šiemet, pagal tarptautinių su ŽIV kovojančių organizacijų („The Global Network of People living with HIV (GNP+)” ir kt.) metodologiją, anonimiškai buvo apklausta 200 Lietuvoje gyvenančių ŽIV infekuotų asmenų.
Respondentai taip pat nurodė, jog Lietuvoje dažniausiai susiduria su žodiniais įžeidinėjimais ar gandais dėl savo teigiamo ŽIV statuso (41 proc.). Tik kas antras jų daugiau ar mažiau sutiko, kad jų teigiamo ŽIV statuso atskleidimas artimiems žmonėms buvo teigiama patirtis, o kas penktas yra sulaukęs diskriminuojančių pastabų ir iš savo šeimos narių.
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė sako, kad dauguma ŽIV turinčių asmenų susiduria su stigmatizacija, neracionaliu elgesiu, pavyzdžiui, medicinos personalas bijo su jais fizinio kontakto, imasi perteklinių apsaugos priemonių.
„Jie nebepasitiki net specialistais, 76 proc. respondentų abejoja dėl jų medicininių dokumentų konfidencialumo“, - pasakojo J.Poškevičiūtė.
Tyrimas taip pat parodė, kad dar pasitaiko atvejų, kai dėl teigiamo ŽIV statuso prastėja socialinės ar darbinės galimybės, tačiau, pasak nevyriausybininkų, didžiausia problema yra dėl vidinės stigmos atsirandančios kliūtys kreiptis infekuotiesiems dėl gydymo.
Organizacijų atstovai ragina sukurti psichologinės pagalbos mechanizmus per savivaldą ir nevyriausybines organizacijas, juos stiprinti, kurti savitarpio pagalbos grupes, burti konsultantus, geriau informuoti ŽIV infekuotus asmenis apie jų teises, teikti „mokslu o ne mitais pagrįstą informaciją“.
