Per 300 organizacijų ir atskirų asmenų teigia, kad migrantų atstūmimas ekstremalių situacijų metu ne tik pažeis tarptautinę teisę, bet ir Lietuvą pastatys greta tokių valstybių kaip Vengrija.
Anot jų, pataisose numatytas pasieniečių civilių rėmėjų institutas – vengriško modelio kopija, tokie rėmėjai kitose šalyse jau vadinami „pasienio medžiotojais“.
Kreipimąsi inicijavo organizacijos „Globalūs Lietuvos Lyderiai“ (GLL) migracijos grupė, humanitarinės pagalbos organizacija „Sienos grupė“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.
„Seime svarstymo stadiją pasiekusios pataisos ne tik nemoralios, tačiau ir turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje: viena ranka Lietuva priima pabėgėlius iš Ukrainos, kita – net neleidžia pateikti prieglobsčio prašymų Lietuvos pasienyje galūnes šąlantiems žmonėms. Lietuva vis dažniau siejama su selektyvia teisės viršenybe“, – sakė GLL migracijos grupės narė Lina Vosyliūtė.
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – Europos tinklas prieš rasizmą, jungiantis daugiau kaip 150 nevyriausybinių organizacijų Europoje, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, vienijanti devynias žmogaus teisių organizacijas Lietuvoje, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba, kuriai priklauso per 100 organizacijų, ir kt.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos siekis įstatymu įteisinti neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Seimas šią savaitę ketina svarstyti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas pataisas, kurios įstatymu įtvirtintų neteisėtų migrantų apgręžimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pagrindinis projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį į projektą kaip kompromisinę įrašė nuostatą, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože – iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos. Ją pasiūlė Žmogaus teisių komitetas.
Komiteto siūlymas numato, kad į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože.
VRM parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.
Taip pat Žmogaus teisių komiteto siūlymu pritarta nuostatai, kad tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, būtų ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai. Be to, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.
Migrantų apgręžimą įteisinančias pataisas dėl prieštaravimo tarptautinei teisei kritikuojantys žmogaus teisių gynėjai komiteto pirmadienį aprobuotą variantą įvertino palankiau, nors teigė, kad prieštaravimai su tarptautine teise išlieka.
Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
