Remiantis šių metų rugsėjo pabaigoje „Norstat“ atlikta reprezentatyvia visuomenės nuomonės apklausa, 80 proc. žmonių stengiasi parinkti žodžius, kad neįskaudintų asmenų su negalia. Tačiau tik 13 proc. iš tūkstančio apklaustųjų žino apie negaliai jautrios kalbos gaires. Tai, kad viešojoje erdvėje vis dar dominuoja žmones su negalia žeminanti ar diskriminuojanti kalba, patvirtina ir „Mediaskopo“ atlikta žiniasklaidos analizė.
Siekdama spręsti šią problemą, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra inicijavo specialios svetainės sukūrimą. Joje galima įvesti žodį ar frazę ir svetainėje esančio žodyno pagalba pasitikrinti, ar jis atitinka negaliai jautrios kalbos gaires. Jei žodis – netinkamas vartoti, sistema pateiks paaiškinimą, kodėl jis netinkamas, ir pasiūlys, kuo jį pakeisti.
„Menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti žmonių su negalia diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Todėl negaliai jautri kalba yra viena iš priemonių kovoti su diskriminacija dėl negalios. Pastebime, kad nemažai žmonių vartoja nejautrią kalbą patys to nepastebėdami, nežinodami. Todėl siūlome jiems įrankį, padedantį pasitikrinti ir, jei reikia, keisti savo įpročius“, – apie keiskplokstele.lt svetainę kalba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.
Naujojoje svetainėje pateikiamos ir Jungtinių Tautų parengtos Negaliai jautrios kalbos gairės, pritaikytos Lietuvos kontekstui. Jose pateikiamos išsamios rekomendacijos, kokių žodžių reikėtų vengti ir kuo juos keisti, kad kalba būtų pagarbi žmonių su negalia atžvilgiu.
Pavyzdžiui, žodį „neįgalusis“ patariama keisti į „žmogus su negalia“. Nes pagarbi kalba pirmenybę teikia žmogui, o ne jo negaliai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad žmogus su negalia nėra našta. Našta – tai pagalbos mechanizmų, kurie padėtų šiems žmonėms visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, stoka. Ir ji dažniausiai gula ant žmonių su negalia ir jų artimųjų pečių, o galiausiai dėl jos nukenčia ir visuomenė, prarasdama žmonių su negalia ir jų artimųjų indėlį į valstybės gyvenimą.
Nepageidautini ir tokie apibūdinimai kaip „kenčiantis nuo“ arba „palaužtas“. Jie rodo nuolatinį skausmą ir bejėgiškumą bei daro prielaidą, kad asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė yra itin prasta. Patariama vengti apibūdinimų, kuriais sakoma, jog žmogų negalia yra „įkalinusi“ tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, „žmogus paralyžiuotame kūne“, „įkalinta vežimėlyje“).
Kai kurie visuomenėje paplitę terminai yra ne tik žeidžiantys, bet ir klaidinantys. Pavyzdžiui, sovietmečiu įsišaknijęs žodis „kurčnebylys“. Iš tiesų kurtieji nėra nebylūs, nes kalba gestų kalba.
Raginama saugotis ir kito klaidingo kelio – kalbėti apie negalią globėjiškai, dramatizuoti arba heroizuoti ją. Todėl neturėtume vartoti tokių terminų kaip „skirtingų gebėjimų žmonės“, „įvairių poreikių žmonės“, „ypatingi žmonės“, „specialieji poreikiai“, „neGalia“. Jie visi laikomi globėjiškais ir įžeidžiančiais. Pavyzdžiui, fraze „skirtingų gebėjimų žmonės“ iš tiesų nekalbama apie visų žmonių gebėjimus ir skirtumus – ja tiesiog bandoma užmaskuoti žmones su negalia.
Apie tyrimą ir gaires
Reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą bendrovė „Norstat“ atliko Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros užsakymu. Internetu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Šia apklausa siekta išsiaiškinti požiūrį į negaliai jautrią kalbą bei visuomenės žinias šioje srityje.
Be to, rugsėjo pradžioje Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros užsakymu „Mediaskopas“ išanalizavo beveik 82 tūkst. publikacijų ir diskusijų laidų nuo 2019 metų. Paaiškėjo, kad nors jautrių paminėjimų dalis po truputį auga, vis dar daugiau nei pusė viešai vartojamų terminų apie negalią yra nejautrūs ir žeidžiantys žmones su negalia bei jų artimuosius.
Siekdama pakeisti visuomenėje įsišaknijusius kalbos apie negalią įpročius, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra įgyvendina kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Svetainė – šios kampanijos dalis. Svetainėje esantis žodynas paruoštas Negaliai jautrios kalbos gairių pagrindu. Šias gaires 2019 m. parengė Jungtinės Tautos, jos yra adaptuotos Lietuvos kontekstui.
Negaliai jautrios kalbos gairės – rekomendacinio, šviečiamojo pobūdžio. Jomis siekiama suvienodinti ir skatinti nuosekliai vartoti žmonėms su negalia pagarbią kalbą. Gairėmis nesiekiama gėdinti žmonių dėl netinkamų sąvokų vartojimo. Jos skirtos tiems, kurie nori etiškai kalbėti apie žmones su negalia ir nežino, kaip teisingai tai daryti lietuvių kalba. Pateikiami patarimai ypač aktualūs vartojant oficialią kalbą: valstybės ir savivaldybių institucijoms, švietimo įstaigoms, žiniasklaidai.
