Kad „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“ Lietuva nuo COVID-19 gali paskiepyti 70 proc. gyventojų, prezidentas G.Nausėda pažymėjo dar žiemą po pokalbio su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.
Tokią išvadą jis darė vertindamas vakcinų tiekimo grafikus bei šalies pajėgumus.
-
Vakcinas į Lietuvą gabenantis pilotas dėl žaliojo paso eina kryžiaus kelius
-
Oficialu: nuo liepos gyvensime be karantino, bet ribojimų liks
-
Gyventojai nerimauja, kad gavo negaliojančias vakcinas, specialistai ramina
-
Ar jau saugu sveikinantis paduoti ranką ir apsikabinti? D.Razmuvienės komentaras
-
Lietuvoje nepanaudota beveik 700 tūkst. vakcinų: kas, jei baigsis jų galiojimas?
„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones, tam, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtumėme visiškai pasiekti kolektyvinį imunitetą“, – tuomet teigė šalies vadovas.
Galimybes iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. visuomenės Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė iš pradžių vertino skeptiškai, teigė, kad to įmanoma pasiekti nebent rugsėjį.
Vėliau jos vertinimas pakito.
„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą. Vien gegužės–birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos“, – gegužę kalbėjo SAM kanclerė.
Planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos.
Dėl to, kad dar vasaros viduryje turėsime 70 proc. pilnai nuo COVID-19 paskiepytų gyventojų, dvejones reiškė premjerė Ingrida Šimonytė, bet, pasak jos, tiek žmonių įmanoma suvakcinuoti per visą vasarą.
Iš anksto žinota, kad dalis skiepytis nenori
Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena – atėjo. Statistikos departamento duomenimis, 70 proc. pilnai suvakcinuotų nuo COVID-19 neturime, tiek nėra ir tarp pasiskiepijusių bent viena vakcinos doze.
Imunitetą COVID-19 Lietuvoje galimai turi 48,9 proc. gyventojų. Pilnai nuo COVID-19 pasiskiepijo 39 proc. gyventojų, bent viena doze – 45 proc. gyventojų.
Tik tokį aktyvumą, pasak prezidentūros, visgi buvo galima numatyti.
„Kol kas nepavyko pakviesti pasiskiepyti tiek žmonių, kiek reikėtų kolektyviniam imunitetui Lietuvos visuomenėje susiformuoti. Iš anksto buvo žinoma, kad maždaug 50 proc. gyventojų pasiskiepys nuo COVID-19 vos atsiradus galimybei tai padaryti, o maždaug 20 proc. nėra nusiteikę skubėti skiepytis, turi tam tikrų klausimų, gal ir abejonių dėl skiepijimo naudos“, – 15min komentavo prezidento patarėjas Komunikacijos grupėje Ridas Jasiulionis.
Į tuos abejojančius ar neskubančius pasiskiepyti žmones savivaldybės ir SAM, pasak jo, ir turėtų nukreipti savo pastangas bei įgyvendinti jiems skirtą informavimo kampaniją apie vakcinavimo naudą ir reikšmę.
„Taip pat būtina didinti vakcinavimo vietų skaičių, ženkliai plėsti mobilių skiepijimo komandų kiekį, aktyviau dirbti su šalies įmonėmis sudarant palankias sąlygas skiepyti darbuotojus, apsvarstyti kitose šalyse pasiteisinusių individualių skiepijimo paskatų poreikį“, – kitas priemones, kurios padėtų didinti skiepijimo tempus, vardijo prezidento patarėjas.
Kai kurios ES šalys jau turi visuotinį imunitetą
Kad Lietuva gali paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių populiacijos, pasak jo, rodo kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiai.
„Matome, kad kitose ES šalyse – Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje – pirmąja doze paskiepytų suaugusių asmenų skaičius jau šiuo metu viršija 70 proc.
Realūs kitų ES šalių pavyzdžiai rodo, kad patvirtinus skiepijimo spartinimo planą ir pradėjus įgyvendinti kitose šalyse pasiteisinusias priemones įmanoma pasiekti 70 proc. pasiskiepijusių suaugusių gyventojų tikslą“, – teigė R.Jasiulionis.
Patvirtinus skiepijimo spartinimo planą ir pradėjus įgyvendinti kitose šalyse pasiteisinusias priemones įmanoma pasiekti 70 proc.
„Atsakingų institucijų pastangos siekiant visuomenės imuniteto tikslo per ateinančias savaites turi būti maksimalios. Tik visuomenės imunitetas gali apsaugoti visuomenę nuo didesnių ligos protrūkių ir naujų griežto karantino priemonių įvedimo šį rudenį“, – pridūrė jis.
Nepasiskiepijus laukia uždarymas
Tikimybė, kad rudenį vėl užsidarysime ir įvesime griežtesnius veiklų ribojimus, sveikatos apsaugos ministro patarėjos manymu, turėtų labiausiai motyvuoti žmones eiti skiepytis.
„Žmonių norą galima didinti tik su motyvacija, tai yra su pridėtine vakcinos verte. Žmonės, kurie matė vertę apsaugant save, savo aplinką, jie, žinoma, jau susivakcinavo, arba dėl objektyvių priežasčių to nepadarė, bet planuoja. Bet mes kalbame apie visuomenės dalį, kuriai, tikriausiai, reikia papildomų argumentų – didesnių galimybių.
Šioje vietoje pasitarnauja Europos skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas, kuris atveria laisvesnes galimybes keliauti po Europos Sąjungą, šalies viduje turime veiklų ribojimus, sumažintus iki minimumo. Bet labiausiai motyvuoti turėtų tai, kad jeigu nenorime rudenį užsidaryti dar kartą, turime aktyviai susivakcinuoti“, – 15min komentavo A.Šuksta.
Jeigu nenorime rudenį užsidaryti dar kartą, turime aktyviai susivakcinuoti.
Pagerėjus COVID-19 situacijai Lietuvoje, pasak jos, nederėtų pamiršti, kad virusas nedingo.
„Vasaros periodas, geresnė situacija Lietuvoje dėl sergamumo <...> ir žmonės susikuria klaidinančią iliuziją, kad vakcinuotis nereikia. <...> Atmainos ir viruso plitimas kelia itin didelius iššūkius, ir kaip pasitiksime rudenį, priklauso tik nuo mūsų. Vakcinų turime labai daug, reikia tik noro vakcinuotis ir to neatidėlioti“, – ragino A.Šuksta.
Problemos ne tik su komunikacija
Paklausta, ar valdžios komunikacija apie vakcinaciją galėjo būti kitokia, kad tai paspartintų vakcinacijos tempus, patarėja su tuo sutiko, nors pridūrė, kad suversti viską komunikacijai lengviausia.
„Kai nežinai, kas yra blogai, paprasčiausias būdas kaltinti komunikaciją ir tai veikia visais atvejais.
Be abejo, tobulėti yra kur, matome, ką galėjome daryti geriau, greičiau, tiek ir pačioje komunikacijoje, tiek ir pačiame vakcinavimo procese, strategijoje“, – kalbėjo A.Šuksta.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį į bendrą vangų Lietuvos piliečių norą skiepytis, kad ir nuo sezoninių ligų:
„Sėkmingai susivakcinavo tos šalys, kurios iš principo tiki vakcina ir vakcinuojasi tiek nuo gripo viruso, tiek nuo kitų virusų.“
Siekia, kad gauti vakciną būtų kuo lengviau
Prognozuoti, kada Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepysime 70 proc. visuomenės, A.Šuksta nesiėmė.
„Pagal gaunamus vakcinų kiekius, mes tą galėjome padaryti jau šiandien dienai. Realiai viskas visuomenės ir žmonių rankose“, – sakė ji.
O ministerija, A.Šukstos teigimu, siekia, kad žmonėms pasiskiepyti būtų kuo paprasčiau.
Tikrai labai stengiamės, kad vakcinos pasibelstų į žmonių duris.
„Mūsų pagrindinis tikslas kuo arčiau vakcinas nuvežti prie žmonių ten, kur jie yra. Tam yra ir mobilios palapinės, mobilūs autobusiukai, kurie važinėja į nutolusias nuo miestų centrų vietoves <...>. Tikrai labai stengiamės, kad vakcinos pasibelstų į žmonių duris. Galų gale yra atviros dienos be registracijos vakcinacijos centruose“, – vardijo patarėja.
Iki šiol bent viena COVID-19 vakcinos doze Lietuvoje pasiskiepijo daugiau kaip 1 mln. 257 tūkst. šalies gyventojų.
