Tokių mokyklų kaip „Ryto“ pradinė Kaune yra ne viena. Neoficialiai prestižinėmis laikomos ugdymo įstaigos sulaukia didelio būsimų „paruošiamukų“ ir pirmokų tėvų dėmesio.
Nors šalia jų paprastai yra kitos mokyklos, į kurias vaikai galėtų be vargo pakliūti, tėvai jų vengia. Dėl to, kad patektų į pageidaujamą mokyklą, jie geriau stovi „gyvoje“ eilėje.
Prie mokyklos durų – dar neprašvitus
Kaunietis Matas augina dukrą. Mergaitė šį rudenį keliaus į paruošiamąją klasę. Šeima dukrą užrašė į dvi mokyklas Šilainiuose – jau minėtą „Ryto“ ir Kauno Prano Mašioto pradinę mokyklą. Abi neoficialiai laikomos prestižinėmis, tad patekti į jas nori nemažai kauniečių.
Atvažiavau 5.30 val. Tuo metu prie mokyklos durų stovėjo apie 40 žmonių.
„Jau per atvirų durų dienas „Ryto“ mokykloje girdėjome, kaip direktorė tėvams sakė, kad nestovėtų „gyvoje“ eilėje priėmimo dieną. Taip esą buvo 2013 metais“, – pasakojo Matas.
Tačiau šie patarimai nepadėjo: ankstyvą balandžio 1-osios rytą prie mokyklos lūkuriavo maždaug 40 tėvų.
Kai kurie „budėti“ pradėjo naktį – laiką iki mokyklos darbo pradžios jie leido automobiliuose, gerdami karštą kavą ir arbatą.
„Aš atvažiavau 5.30 val. Tuo metu prie mokyklos durų stovėjo apie 40 žmonių. Kai paklausiau, kas čia paskutinis, viena moteris pasakė, kad yra sudaromas sąrašas – pagal jį vėliau visi ir ėjo į vidų pildyti prašymų“, – teigė kaunietis.
Nors buvo ne paskutinis, užrašęs dukrą į parengiamąją klasę „Ryto“ pradinėje, jis neslėpė abejojantis, kad ji pateks.
„Norėtume, nes tuomet iš paruošiamosios klasės į pirmąją dukra patektų automatiškai. Nebereikėtų dėl to sukti galvos“, – sakė vyras.
Savo atžalą jis užrašė ir į P.Mašioto mokyklą. Ten registracija vyko praprasčiau – eilių nebuvo.
Užsiregistravimo laikas nesuteikia pirmenybės
Kauno „Ryto“ pradinėje mokykloje šiemet bus formuojama viena ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje yra 20 vietų. Pirmokams numatytos trys klasės – kiekvienoje jų galės mokytis iki 24 vaikų.
Tiek registruojantis į paruošiamąją, tiek į pirmąją klasę pirmenybė teikiama tiems vaikams, kuriems ši mokykla priklauso pagal gyvenamąją vietą.
Jokių kitų prioritetų mokykla netaiko.
„Tėveliams sakėme, kad tai, jog jie užsirašys pirmieji, jokios pirmenybės negarantuos. Iki 12 val. buvome užregistravę virš 100 prašymų, tad iki vakaro jų bus dar daugiau. O vietų, pavyzdžiui, pirmose klasėse – tik 72. Gaila, kad tėvelių poreikio nepatenkiname, tačiau plėstis nėra kur“, – teigė Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos direktorė Alina Striškienė.
Girdėjau, kad tėvai šįryt juokavo: „Reikia statyti trečią aukštą – tada gal tilps visi norintys“. Deja, to padaryti mes negalime, – sakė mokyklos vadovė.
Anot jos, „gyvos“ eilės moksleivių registravimo dieną susidaro tik pastaruosius porą metų – anksčiau to nebūdavo.
„Nepatekusieji į mūsų mokyklą galės lankyti kitas, pavyzdžiui, Tado Ivanausko vidurinę mokyklą, kuri taip pat priskirta šiam rajonui“, – sakė Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos vadovė.
Kalbas esą vietą šioje mokykloje galima „nusipirkti“ už 290 eurų, pašnekovė nukirto vienu sakiniu. Pasak jos, to esą nebuvo ir nėra.
Miesto mokyklose – pakaunės vaikai
„Pradinės mokyklos, kurių Kaune yra 13, šiuo metu labai populiarios. Tėvai nori savo vaikams kamerinės aplinkos, kad mokytoja jais rūpintųsi kaip mama.
Aš, sakyčiau, priešingai – vaikams vėliau būtdų lengviau, jei iš karto patektų į didesnę mokyklą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus Formaliojo ugdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Leonardas Kęstutis Lukoševičius.
Pasak jo, pirmokų tėvų anšlago daugiausia sulaukia Panemunėje ir Šilainiuose esančios pradinės mokyklos.
Į pastarąsias nori patekti daug pakaunės moksleivių – iš Giraitės, Užliedžių, Sargėnų.
Vaikų tėvai dirba mieste, tad jiems patogiau, kai vaikai taip pat mokosi Kauno, o ne rajono ugdymo įstaigose.
„60 proc. pradinukų Šilainiuose – ne šilainiškiai. Jei į jas pretenduotų tik šio rajono gyventojai, klasės būtų pustuštės“, – sakė valdininkas.
Ar verta tėvams stengtis pirmiesiems užsiregistruoti? L.K.Lukoševičius teigė, kad verta.
„Iš esmės yra sudaromi du sąrašai: tų vaikų, kuriems mokyklą lankyti priklauso pagal gyvenamąją vietą (jiems teikiama pirmenybė), ir tų, kurie yra iš kitur. Jų tėvams ir aktualiausia, kad savo sąraše jie būtų pirmieji“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Savivaldybė mokyklų nereitinguoja. Priežasčių, dėl ko viena ar kita ugdymo įstaiga tampa populiari, daug – tai ir įvaizdis, papildoma veikla. Mokyklos siūlo – tėvai renkasi, – sakė pašnekovas.
Valdininkas atkreipė dėmesį, kad šie metai atskleis ne tik tikrąjį Kaune esančių pirmokų skaičių, bet ir parodys, kiek mieste gyvena „paruošiamukų“.
2015-aisiais Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, numatanti, kad vaikams nuo 6 metų privaloma lankyti paruošiamąsais klases.
„Mokyklos pasilieka kelias vietas – į jas gali patekti tie rajono vaikai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neužsiregistravo anksčiau.
Be to, įstatymas numato, kad net ir prasidėjus mokslo metams esant reikalui klases gali papildyti vienas arba du nauji moksleiviai“, – L.K.Lukoševičius.
Balandžio 1-ąją prasidėjusi registracija į parengiamąsias ir pirmas klases baigsis rugpjūčio 31-ąją. Tačiau sąrašai jau būna aiškūs vasaros pradžioje.
