Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 14

Norinčių išsitirti dėl koronaviruso daugėja – vilniečiams tyrimų tenka laukti kelias dienas

Šią savaitę žmonės ėmė skųstis, kad formuojasi eilės laukiančių COVID-19 tyrimo. Esą paskambinus į karštąją liniją antradienį pasiūlomas tyrimo laikas šeštadienį, o paskambinus ketvirtadienį tyrimui registruojama tik sekmadieniui. Karštosios linijos veiklą kuruojantis Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis sako, kad eilės formuojasi tik Vilniuje, kituose miestuose išsitirti galima jau kitą dieną.
Mobilusis koronaviruso patikros punktas
Mobilusis koronaviruso patikros punktas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Vilnietė Kristina tyrimus dėl COVID-19 nutarė pasidaryti grįžusi iš atostogų Estijoje. Šeštadienį ji ketina dalyvauti giminaičio gimtadienio šventėje, todėl pamanė, kad būtų gerai pasidaryti tyrimą ir žinoti, ar niekam nekelia pavojaus, nors jokių koronavirusui būdingų simptomų nejaučia.

Nors grįžusiems iš Estijos nei saviizoliacija, nei tyrimai neprivalomi, Kristiną karštosios linijos 1808 darbuotojas sutiko registruoti tyrimui. Tiesa, tik šeštadienį, nors moteris skambino antradienį. Taigi, anot Kristinos, per vėlai.

Vilnietis Mindaugas Karaliūnas 15min skundėsi, kad registruotis negalėjo net jausdamas simptomus.

„Sekmadienį vakare pajaučiau pirmuosius peršalimo požymius. Pirmadienį ryte savijauta buvo labai prasta, o po pietų pakilo neaukšta temperatūra – 37.5 °C. Tada, rugpjūčio 10 d. 18 val., paskambinau į karštąją koronaviruso liniją 1808 ir sužinojau, kad artimiausias mėginio paėmimo laikas Vilniuje gali būti tik rugpjūčio 15 d. 7 val. ryto.

Be to, jeigu yra užregistruojama tyrimui, tai visam laikotarpiui iki rezultato paskelbimo esvaikata.lt sistemoje galioja privaloma saviizoliacija, t.y. maksimaliai apribojama judėjimo laisvė. Pasiteiravus, per kiek dienų gaunamas rezultatas nuo mėginio paėmimo, atsakymas dar labiau nustebino – net 5 dienos. Labai nesuprantami tokie darbo tempai – 10 dienų nuo registracijos iki rezultato“, – stebėjosi jis.

Seimo narys Justas Džiugelis taip pat piktinasi, kad jo padėjėjai, pajutusiai silpnus koronaviruso simptomus, į karštąją liniją paskambinus trečiadienį apie 14 val. artimiausias laikas, kurį pasiūlė tyrimui, buvo sekmadienis 9:45 val.

„Pasirodo, privačios gydymo įstaigos neturi teisės priimti žmogaus net su silpnais koronaviruso simptomais, o valstybiniuose patikros punktuose tyrimo reikia laukti ne mažiau trijų dienų, rezultatų – tiek pat. Visą tą laiką žmogus privalo saviizoliuotis. Ar suprantate, ką tai gali reikšti neįgaliajam? Savaitę jis būtų be pagalbos! Apie šią tvarką sužinojau, kai silpnus viruso simptomus pajuto mano padėjėja“, – feisbuke rašė jis.

Norinčių tirtis daugėja

Karštosios linijos veiklą kuruojantis Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis 15min teigė pastebintis, kad norinčių tirtis dėl koronaviruso išties daugėja.

„Be abejo, be abejo žmonių daugėja. Pokyčiai skambučiuose yra. Pirmadienį, tarkime, turėjome pakankamai didelį augimą. Jei mes per dieną paprastai turime 1,5 tūkst. skambučių pastaruoju metu, tai šį pirmadienį skambino 7300 žmonių“, – teigė N.Mikelionis.

Jei mes per dieną paprastai turime 1,5 tūkst. skambučių pastaruoju metu, tai šį pirmadienį skambino 7300 žmonių.

Pasak jo, normalu, kad pirmadieniais norinčių tirtis žmonių būna šiek tiek daugiau, tačiau šis buvo išskirtinis. Kodėl?

„Tolygumo skambučių sraute tikrai nėra. Yra didžiulės svyravimo tendencijos, todėl atsitinka, kad žmonėms po savaitgalio sugalvojusiems išsitirti nelabai yra kur, nes tokių yra daug. Skaičius svyruoja ir priklausomai nuo to, kiek naujų židinių atsiranda, kaip žiniasklaidoje tai yra nušviečiama, ir, be abejo, nuo to, kiek žmonių iš tikrųjų reikia ištirti“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nerijus Mikelionis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nerijus Mikelionis

Atskirų greitesnių eilių skirtingiems atvejams nėra

Pasak N.Mikeliono, židinius nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir dažniausiai jo nustatytiems kontaktiniams asmenims taip pat tenka skambinti į 1808 ir registruotis tyrimui bendra tvarka.

Be to, atskirų eilių 1808 neturi ir pagal tyrimo būtinybę. Taigi tiek asmuo, kuris tiesiog panoro išsitirti po kelionės į Estiją, ir asmuo, turintis simptomų ar kontaktavęs su sergančiu, turės laukti tiek pat.

„Yra bendros eilės ir mes neskirstome žmonių į tuos, kuriems privaloma ar neprivaloma tirtis. Jei yra židinys kažkur, tai tuomet yra formuojama atskira eilutė grynai židiniui su NVSC pavedimu. Ten registruojasi žmonės su konkrečiu slaptažodžiu, kaip, pavyzdžiui, „Urmo bazė“, – teigė pašnekovas.

Pasak N.Mikelionio, iš Estijos grįžusi ir išsitirti panorusi vilnietė Kristina tyrimui išvis neturėjo būti registruojama, nes jai jis nebūtinas. Esą, jei norėtų, toks asmuo galėtų tirtis privačiai ir mokamai.

Tik iš paveiktomis šalimis laikomų užsienio valstybių grįžusiems tyrimas turi būti atliktas nemokamai, tačiau ir po jo, nepaisant rezultatų, lieka prievolė 14 dienų saviizoliuotis.

N.Mikelionis sako, kad karštojoje linijoje neskaičiuojama, dėl kokių priežasčių nori išsitirti daugiausia piliečių, tačiau grįžusių iš užsienio nemažai.

Eilės – tik sostinėje

N.Mikelionis nenori visgi sutikti, kad jau formuojasi eilės laukiančių COVID-19 tyrimo ir mobiliems punktams reiktų didinti apsukas.

Anot pašnekovo, ketvirtadienį paskambinusieji ir norintys išsitirti Kaune, Alytuje, Druskininkuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje, Šilutėje tyrimui būtų registruojami jau penktadieniui. Problemų yra tik sostinėje.

„Įtempta situacija tik su Vilniumi, kur, matau, registracija šiandien vykdoma sekmadieniui“, – teigė N.Mikelionis.

Jis kartoja, kad karštosios linijos dėl eilių negalima kaltinti – nes ji tėra tarpininkė, registruojanti tiek žmonių, kiek gali priimti mobilieji punktai.

„Karštoji linija gali užregistruoti tik tiek žmonių, kiek vietų mums duoda mobilieji punktai. Jie patys reguliuojasi skaičių žmonių, kiek gali priimti, pagal tai, kiek jie turi žmogiškųjų resursų, išteklių ir terpių tiems tyrimams paimti. Tai priklauso dar ir nuo laboratorijų apkrovimo. Nes galima paimti gausybę mėginių, bet laboratorijų skaičius ir jų tiriamų mėginių skaičius taip pat ribotas. 1808 yra tik vieta, kurioje žmonės užsiregistruoja į mobilųjį punktą, mes nereguliuojame eilių“, – aiškino N.Mikelionis.

Vilnius sako didinantis srautus

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas nurodė, kad nuo liepos 5 d. kasdien vidutiniškai Vilniuje buvo atliekama po 140 tyrimų. Nuo liepos 27 d. skaičius padidintas iki 210.

„Kadangi matėme, jog poreikis auga, tai nuo rugpjūčio 5 d. patankinome tyrimų laikus, įtraukdami papildomai 21 – tyrėme po 231 kasdien. Nuo rugpjūčio 10 d. pridėjome papildomą pamainą ir kasdien ištiriame po 301.

Tačiau reikia įvertinti, jog be šio skaičiaus priimami žmonės ir be eilės, t.y. šia savaitę vidutiniškai papildomai priimame apie 20 žmonių per dieną. Taigi šiuo metu realiai kasdien ištiriama po 321. Reikia turėti mintyje, kad augimą dar sudegino ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro darbuotojų tyrimai“, – nurodė K.Žukauskas.

Anksčiau skelbta, kad Vilniuje veikiantys mobilieji punktai maksimaliai per dieną galėtų ištirti 700 žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?