Po 40 metų pensijoms kasmet pritrūks net 5,4 mlrd. eurų
Spaudos konferencijos metu „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta
Grabinskė sakė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse pensijų dydis nuo buvusių gaunamų pajamų tik mažės.
Pavyzdžiui, dabar Lenkijoje pensija yra kiek daugiau nei pusė buvusios algos (54 proc.), tačiau ilgainiui ji nukris iki 37 proc. Ispanijoje pensijos sumažės nuo 48 proc. iki 29 proc.
„Per ateinančius 40 metų visoje Europoje reikia sutaupyti maždaug po 2 trilijonus eurų kasmet, kad žmonės būtų aprūpinti pakankama pensija. Lietuvoje – 5,4 milijardo eurų“, – sakė A.Grabinskė.
Jeigu valstybės padidintų pensijas 10 proc., suma, kurią reikėtų sutaupyti, sumažėtų 25 proc. Priėmus radikalius sprendimus dėl pensijų, tai nepadėtų visiškai išspręsti pinigų trūkumo problemos.
„Jei prailgintų pensinį amžių dar 5 metais, stygius sumažėtų irgi 25 proc., o jei 10 metų – beveik perpus“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė.
Norint orios pensijos – kasmet atsidėti po 1500 eurų
Pasak jos, Lietuvoje kiek daugiau nei pusė respondentų yra sunerimę, kad senatvėje trūks pinigų, 47 proc. apklaustųjų imasi veiksmų, kad užsitikrintų orią pensiją.
Specialistų teigimu, dirbantis žmogus per metus turėtų sutaupyti bent 1500 eurų. Suma gali skirtis priklausomai nuo pajamų, amžiaus bei gyvenimo lygio, taip pat nuo infliacijos ir kitų ekonominių veiksnių. Todėl vieniems žmonėms gali užtekti ir 500 eurų ar 1000 eurų, o kitiems reikės daugiau.
A.Grabinskė teigia, kad turtingesnėse šalyse pensijų stygius bus dar didesnė problema, pavyzdžiui, Vokietijoje per metus papildomai reikės 465 mlrd. eurų pensijoms, o vienas žmogus per metus turės atsidėti 3500 eurų.
Pensininkų žymiai daugiau nei vaikų
Dabar pensinio amžiaus žmonių yra beveik 100 tūkst. daugiau nei vaikų iki 14 metų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pensijų stygius susidarys dėl nepakankamų viešųjų finansų, emigracijos, senėjančios visuomenės bei ilgesnės gyvenimo trukmės. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad demografiniai rodikliai kelia susirūpinimą.
„Kad mažėja darbingo amžiaus gyventojų – nieko naujo. Tačiau svarbiausia – 2006 metais vyresnio amžiaus žmonių (nuo 65 metų) skaičius viršijo jaunų žmonių (nuo 0 iki 14 m.) skaičių, ir šis atotrūkis tik didėja“, – teigia B.Gruževskis.
„Aviva“ nuotr./Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis Dabar pensinio amžiaus žmonių yra beveik 100 tūkst. daugiau nei vaikų iki 14 metų.B.Gruževskis pridūrė, kad nuo 2001 metų pensininkų skaičius išaugo beveik 6 tūkst. – kasmet į pensiją išeina nuo 300 iki 600 žmonių daugiau nei praėjusiais metais.
Lietuviai mažiausiai turi finansinio turto
Anot A.Grabinskės, dar viena problema – kad lietuviai turi mažai sukaupę santaupų banko indėliuose, investiciniuose ar pensijų fonduose. Lietuvoje vienas žmogus vidutiniškai turi apie 5 tūkst. eurų finansinio turto, Vokietijoje – daugiau nei 10 kartų – apie 62 tūkst. eurų, o Jungtinės Karalystės vidurkis – 110 tūkst. eurų.
„Lėšos bankų sąskaitose yra trumpalaikis turtas ir neturi ilgalaikės kaupimo strategijos. Lietuvoje 76 proc. žmonių turto sudaro indėliai bankuose, o, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tik 27 proc. Pensijų fondai Lietuvoje sudaro apie 15 proc, o Jungtinėje Karalystėje – 57 proc. viso finansinio turto“, – sakė A.Grabinskė.
Anot jos, norint, kad senatvėje netrūktų pinigų, dirbantis žmogus turėtų kuo anksčiau pradėti dalį pajamų skirti savo finansinei ateičiai. Ne mažiau svarbu, kad ir valdžia skatintų žmones patiems kaupti pinigus senatvei.
„Jeigu žmogus uždirba 750 eurų, tai dabar gali tikėtis maždaug 343 eurų pensijos. Ir jeigu jis jau kaupia antros pakopos pensijų fonde, gali tikėtis, kad jo pensija sudarys apie 470 eurų. Tai maždaug 62 proc. buvusių pajamų. Jeigu tikslas, kad pensija būtų 70 proc. nuo buvusios algos, per mėnesį reiktų pridėti dar 3 proc. savo pajamų – šiuo atveju tai būtų 23 eurai“, – aiškino A.Grabinskė.
