Apie tai, kad partijos patriarcho Vytauto Landsbergio anūkui G.Landsbergiui siekiama atiduoti premjero postą, jau buvo kalbėta anksčiau. Greičiausiai tai bus patvirtinta ir šeštadienį vyksiančioje partijos taryboje. Planuojama paskelbti ir šešėlinį konservatorių ministrų kabinetą.
Buvusiam premjerui – finansų ministro postas?
Anksčiau politiniuose kuluaruose buvo kalbama, kad buvęs konservatorių lyderis A.Kubilius siekia išvykti iš Lietuvos ir dairosi kokio nors posto Europos Sąjungos (ES) struktūrose.
„Nesiruošiu į Briuselį, nes kokio gi posto ten dabar tikėtis? Komisaro? Juk juo šiuo metu dirba Vytenis (socialdemokratas Vytenis Andriukaitis – LRT.lt). Jo ir Europos Parlamento kadencija truks iki 2019 m. Niekas gi komisaro kadencijos viduryje neatšauks“, – sakė A.Kubilius.
Paklaustas, ar tiesa, kad sėkmės rinkimuose atveju jam iki 2019 m. konservatorių ministrų kabinete galėtų būti patikėtas finansų ministro portfelis, tiesaus atsakymo A.Kubilius vengė.
„Nieko per daug nesitikiu, tik tikiu, kad mūsų partija dalyvaus sudarant valdančiąją koaliciją ir būsima vyriausybė bus stipri“, – teigė A.Kubilius.
Prie vieno portfelio – po kelis kandidatus
LRT.lt žiniomis, buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, kuri su konservatoriais dalyvaus Seimo rinkimuose, šešėlinėje vyriausybėje gali būti patikėtas sveikatos apsaugos ministro postas. Bet neatmestina galimybė, kad I.Šimonytės pavardė gali atsidurti ir prie premjero posto. Greičiausiai tuo atveju, jei Seimo rinkimų rezultatai G.Landsbergiui būtų nepalankūs.
A.Kubilius minėtas kaip galimas finansų ministras. Bet finansų ministro kėdės neatsisakytų ir buvęs jo patarėjas Mykolas Majauskas. Prie Švietimo ir mokslo ministerijos durų rikiuojasi parlamentarai Valentinas Stundys ir Mantas Adomėnas bei Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.
Ūkio ministro kėdę jau matuojasi Tadas Langaitis ir Adomas Audickas. Greičiausiai be ministro portfelio neliktų konservatorių rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Dainius Kreivys, kurį iš ūkio ministro posto A.Kubiliaus vyriausybėje buvo išprašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dabar jau D.Kreivys dairosi į Energetikos ministeriją.
Šešėliniu kultūros ministru išlieka parlamentaras, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis. Bet jam į nugarą žiūri buvusi europarlamentarė, šiuo metu viena aktyviausių partijos lyderio G.Landsbergio komandos narių Radvilė Morkūnaitė.
Jei nepavyktų nurungti V.Juozapaičio, kurio, kaip kalbama tarp konservatorių, santykiai su G.Landsbergiu – ne itin draugiški, tuomet R.Morkūnaitei galėtų būti patikėtas Aplinkos ministerijos vairas. Tačiau šešėliniame partijos ministrų kabinete ties šia ministerija minimas ir Seimo narys Pauliaus Saudargas.
Vadovauti Krašto apsaugos ministerijai norėtų praėjusios kadencijos Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovavęs parlamentaras Arvydas Anušauskas, o jo kolegei buvusiai krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei sėkmės atveju per rinkimus gali tekti tenkintis NSGK pirmininko pareigomis.
Kalbama, jog kol kas į žemės ūkio ministro postą konservatoriai, be jau kartą šias pareigas ėjusio Kazio Starkevičiaus, nelabai ką ir randa.
Diplomatijos vadovo portfelio jau seniai siekia buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Greičiausiai jis jį ir gautų, nors šešėlinėje konservatorių vyriausybėje ties Užsienio reikalų ministerija su dideliu klaustuku įrašyta ir buvusio šios žinybos vadovo, parlamentaro Audroniaus Ažubalio pavardė.
Tarp galimų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos vadovų konservatoriai mini partijos vykdomąją sekretorę Moniką Navickienę ir Seimo narį Donatą Jankauską, jau turėjusį šį portfelį.
Sėkmės rinkimuose atveju konservatoriai dairytųsi ir į Seimo pirmininko postą. Su LRT.lt bendravę partijos atstovai prasitarė, kad jis galėtų būti patikėtas konservatorių veteranei dabartinei Seimo vicepirmininkei Irenai Degutienei arba A.Kubiliui.
Kokios buvusio Ukrainos ministro galimybės?
Dar vasaros pradžioje konservatoriai džiaugėsi, kad su jais galimai formuojant valdžią sutiko dalyvauti buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius. Jis pats apie galimybę sugrįžti į Lietuvą ir siekti kokio nors posto, aiškaus atsakymo nebuvo davęs. Tačiau kai kurie Lietuvos konstitucinės teisės specialistai abejojo, ar šis žinomas lietuvis galėtų būti ministru, nes jis turi ir Lietuvos, ir Ukrainos pilietybes. Tampant ministru, reikia duoti priesaiką Lietuvos Respublikai, todėl jam tektų atsisakyti Ukrainos pilietybės.
Iš viso šešėliniame konservatorių ministrų kabinete gali būti įrašyta apie keturiasdešimt kandidatų, tarp kurių, vis artėjant Seimo rinkimų dienai spalio 9-ąją, konkurencinė kova tik aštrės.
Kalbasi partijų lyderiai, – LRT.lt teigė A.Kubilius.
Jau derasi su „valstiečiais“?
Seime jau kurį laiką netyla kalbos, jog derybos dėl galimybės formuoti valdančiąją daugumą pastaruoju metu itin aktyviai vyksta tarp „valstiečių“ ir konservatorių. „Kalbasi partijų lyderiai“, – LRT.lt teigė A.Kubilius.
Tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškai neigė vedąs derybas dėl būsimos valdžios formavimo ar galimų postų dalybų: „Bendrauju su visais. Ir su socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi, ir su G.Landsbergiu. Bet derėtis dėl galimos koalicijos šiuo metu neprotinga. Žiūrint į reitingus, atrodo vienaip, o išėjus į gatvę – visai kitaip. Mano arba Sauliaus Skvernelio reitingai auga, partijos krenta. Viskas paaiškės po rinkimų. Jei konservatoriai teigia, kad jie jau beveik laimėjo rinkimus, tai jie sau tokiomis kalbomis tik kenkia.“
R.Karbauskis neneigė, kad jo partijos kandidatas į premjero postą yra buvęs vidaus reikalų ministras S.Skvernelis. Tačiau, anot „valstiečių“ lyderio, jeigu galimos koalicijos partnerius pavyktų įtikinti, kad vyriausybei turėtų vadovauti ne kokios nors partijos atstovas, o profesionalas, tuomet partija atsisakytų pretenduoti į šį postą.
R.Juknevičienė neturi jokių šansų laimėti?
Paklaustas, ar jo reveransas nekandidatuoti vienoje Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje su konservatore R.Juknevičiene nereiškia, jog vis dėlto kažkokių susitarimų su konservatoriais būta, R.Karbauskis pareiškė, jog ji neturi jokių šansų laimėti prieš „valstiečių“ atstovę Guodą Burokienę.
„G.Burokienė yra Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė. Panevėžio kaimo bendruomenės – pačios stipriausios, todėl man net nekyla abejonių, kas ten laimės rinkimus. Bet apie tai galėsime pakalbėti irgi po rinkimų“, – teigė R.Karbauskis.
Jis taip pat dar kartą patvirtino, jog „valstiečių“ nuostata nedalyvauti valdančiojoje koalicijoje su Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų atstovais tebegalioja. Paaiškėjus, kad buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis 90 tūkst. ar 106 tūkst. eurų iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio paėmė partijos reikalams, tuomet, pasak R.Karbauskio, tokia pati pozicija galiotų ir liberalų atžvilgiu.
„Jeigu tokias žinias sužinotume jau susiformavus koalicijai, tai arba išeitume patys, arba turėtų pasitraukti liberalai“, – neabejojo „valstiečių“ lyderis.
