TV3 žurnalistai nuvyko į Norvegiją, bendravo su lietuviais, „Barnevernet“ atstovais, net apsilankė kavinėje, kurioje nutiko šis įvykis. Reportaže buvo parodytas lietuvio emigranto interviu, kuriame jis pasakojo apie G.Leščinskienę.
„Aš visiškai suprantu motinos skausmą, kai paimamas vaikas. Man sako žmonės, kad aš beširdis. Aš ne beširdis, bet jeigu yra taisyklės, tai reikia jų ir laikytis. Jeigu žmogus daro nusikaltimą, tai sulaukia bausmės“, – kalbėjo lietuvis.
Vyro tapatybė nebuvo atskleista, o balsas – pakeistas. Jis bijo kitų lietuvių pasmerkimo – motinos kova už sūnaus globą tarp emigrantų suprantama kaip didvyriška.
Lietuvis sakė, kad moterį gerai pažįsta ir žino, kad ji mėgsta išgerti: „Aš nesu teisėjas, nesu advokatas, bet yra ir daugiau žmonių, kurie tai matydavo. Visi tai žinojo.“
Vyras piktinosi, kad Lietuvos žiniasklaida smerkia Norvegijos vaikų teisių sergėtojus, tačiau nerašo apie tai, kodėl Gabrielius buvo atimtas iš motinos.
Lietuvos emigrantas Artūras TV3 žurnalistams pasakojo, kad matė, kaip Gabrielius pabėgo nuo „Barnevernet“ specialistų – apsimetęs, kad eina į kavinės tualetą, nubėgo pas kieme laukusią mamą. Jis pasakojo, kad tądien, apie 16 val. 30 min. ėjo į sporto klubą ir pamatė, kad prie kavinės susirinkusios didelės policijos pajėgos, net narų komanda.
Lietuvos emigrantas Artūras TV3 žurnalistams pasakojo, kad matė, kaip Gabrielius pabėgo nuo „Barnevernet“ specialistų – apsimetęs, kad eina į kavinės tualetą, nubėgo pas kieme laukusią mamą.
„Tik paskui vietiniame portale perskaičiau, kad lietuvė pagrobė savo vaiką“, – sakė Artūras.
Kita Norvegijoje gyvenanti lietuvė Inga teigė, kad dvejus metus kovojo su „Barnevernet“ dėl savo vaiko globos: „Jie atėjo pas mane ir pasakė: kadangi tu mušei vaiką, šiandien jis išvažiuoja. Aš mačiau tą jų aroganciją, supratau, kad man reikia laikytis tvirtai ir kovoti.“
Moteris nepaaiškino, ar ji mušė vaiką. Tik sakė, kad „Barnevernet“ atstovai nustatė, kad berniuko kalba ir veiksmai yra seksualizuoti.
„Jis sakydavo: aš tave iškr**iu, noriu tau iš**ižyti, – juokdamasi pasakojo lietuvė, o tada pridūrė. – Tai kur jis to išmoko? Aišku, darželyje ir mokykloje, nes abu tėvai yra lietuviai, mes kalbame lietuviškai.“
TV3 žurnalistams net pavyko surasti viename Norvegijos teisme dirbančią lietuvę Neringą Ozoliną, kuri kovoja su „Barnevernet“. Moteris aiškino tai, ką jau kelerius metus aiškina Kremliaus propaganda: „Vaikai „grobiami“, parduodami pedofilams, gėjams, žmogaus organų prekeiviams, nes norvegai turi „kraujomaišos problemų“. N.Ozolina net neslėpė palankumo Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Lietuvos problema
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Edita Žiobienė sakė, kad problemos yra ne norvegų sistemoje, bet Lietuvos: „Tiek estai, tiek latviai, tiek lenkai draudžia mušti vaikus. Tai aiškiai yra pasakyta įstatymais. Negalima fizinėmis bausmėmis auklėti. Lietuvoje sunku net pradėti diskusijas apie tai.“
E.Žiobienė pripažino, kad Norvegijoje vaiko teisių apsauga, tos srities reglamentavimas ir suvokimas yra visiškai kitoks. Tėvai globos gali netekti ne tik dėl smurto prieš vaiką, bet ir prieš sutuoktinį. Priežastimi, kodėl emigrantų namuose gali apsilankyti „Barnevernet“, gali tapti vairavimas be teisių, vairavimas išgėrus, vaikų palikimas naktį.
Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė pasakojo istoriją apie lietuvę, kurią 13 metų mušė vyras. Iš jos buvo atimti vaikai.
„Norvegai tiesiai šviesiai pasakė, kad jeigu motina negali apginti savęs, tai ji negali apginti ir vaikų. Mums tai atrodo žiauru, nejautru, tačiau, iš kitos pusės, juk ta mama 13 metų kentė smurtą ir nieko nedarė“, – sakė E.Žiobienė.
