Kaip šią savaitę rašė 15min.lt, devynmetės Lijos paieška buvo paskelbta po to, kai ji neatvyko į rankinio treniruotę Stjordalo mieste. Kadangi netoli įvykio vietos liudininkai matė mergaitės motiną 44 metų Loretą Daškevičę, Norvegijos policija paskelbė įtarianti, kad mama pagrobė savo dukrą.
Buvo paskelbta tarptautinė mergaitės paieška. Ją vykdė ir Lietuvos policija, mat buvo įtarta, kad šeima planavo grįžti į tėvynę. Lietuvos pareigūnams daug vargti nereikėjo – mama šią savaitę pati atėjo į policijos komisariatą Lietuvoje.
„Naujausiais duomenimis, mergaitė yra grįžusi į Lietuvą. Ar ji grįžo su mama, ar ją kas kitas parvežė, pasakyti negaliu, bet faktas, kad tas vaikas yra Lietuvoje. Pati mama prisistatė į policijos komisariatą ir pasakė, kad ji su vaiku grįžo į Lietuvą“, – 15min.lt sakė Lietuvos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus vedėja Jelena Semionova.
Liks gyventi Lietuvoje
J.Semionova teigė, kad policija iškart kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, o šie nustatė, kad vaikas su mama gali kartu gyventi tėvynėje.
„Jei vaikas grįžta į Lietuvą, mes iš savo pusės pasitikriname, ar Lietuvos mastu mes turėjome kažkokių signalų apie tai, kad tėvai vaiku rūpinosi netinkamai, neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų, ar šeima nebuvo socialinės rizikos šeimų sąraše. Jei tokių dalykų nėra, vaikui viskas gerai, sąlygos tinkamos, į mokyklą eina, tai nustatome vaiko gyvenimo vietą. Šiuo atveju tai ir padaryta“, – sakė J.Semionova.
Faktas, kad tas vaikas yra Lietuvoje. Pati mama prisistatė į policijos komisariatą ir pasakė, kad ji su vaiku grįžo į Lietuvą, – sakė J.Semionova.
Pasak jos, ilgai skyriumi gyvenantiems tėvams ir vaikams taip pat pasiūloma visa įmanoma pagalba: socialinės paslaugos, psichologo pagalba.
Į Norvegijoje fiksuotus neva tėvų padarytus bet kokius pažeidimus Lietuvos vaiko teisių specialistai nekreipia dėmesio, nes apie juos tiesiog neturi informacijos.
Norvegija su Lietuva nėra sudariusi dvišalio bendradarbiavimo sutarties vaiko teisių apsaugos srityje, todėl valstybės nei keičiasi informacija, nei viena kitai perduoda teisę priimti sprendimus dėl tų šalių piliečių. Derybos dėl sutarties pasirašymo pradedamos tik šiemet – po ilgų politinių pokalbių šia tema ir net Lietuvos notų Norvegijai.
Metus gyveno atskirai
L.Daškevičės dukra Lija atskirta nuo mamos buvo ilgiau nei metus. Kaip anksčiau rašė Mažeikių laikraštis „Didmiestis“, mergaitė Norvegijos vaikų teisių tarnybos tiesiai iš mokyklos buvo paimta 2013 m. lapkritį. Jai buvo paskirti laikini globėjai, o mamai su dukra susitikti buvo leista tik retkarčiais ir tik vaiko teisių specialistams prižiūrint.
L.Daškevičė teigė, kad dukros neteko po to, kai gimtadienyje jos namuose apsilankiusi neblaivi giminaitė pamatė, kaip mama sudavė dukrai, ir pranešė apie tai vaiko teisių tarnyboms.
Mano mergaitė viską daro lėtai, užsisvajojusi, todėl aš jai truputį pliaukštelėjau ir palenkiau galvytę sakydama „dukryte, darom namų darbus“, – pernai "Didmiesčiui" pasakojo L.Daškevičė.
„Mūsų namuose buvo gimtadienis, tačiau aš su vaiku tuo metu dariau namų darbus. Neblaivi giminaitė sugalvojo ateiti pažiūrėti. Mano mergaitė viską daro lėtai, užsisvajojusi, todėl aš jai truputį pliaukštelėjau ir palenkiau galvytę sakydama „dukryte, darom namų darbus“. Ši situacija tapo pretekstu giminaitei apskųsti mus vaikų teisėms“, – pernai liepą L.Daškevičė sakė laikraščiui „Didmiestis“.
Pasak jos, giminaitė paskui bandė savo pranešimą atsisimti, tačiau perniek – mergaitė nuo mamos jau buvo atskirta.
L.Daškevičė tuomet prašė visų Lietuvos institucijų pagalbos, tačiau jos taip ir nesulaukė. Jos teigimu, globėjai jos dukros neprižiūrėjo – į susitikimus vaiką atvesdavo nepraustą.
„Mano vaikas per visus susitikimus verkia, įsikimba į rankas ir sako „mamyte, aš darysiu viską, tu tik mane susigrąžink, aš būsiu gera, aš tave myliu“. Susitikimas neįmanomas be ašarų, tačiau „Vaikų gerovė“ tokius atvejus vadina mamos nestabilia psichika“, – liūdna patirtimi su „Didmiesčiu“ dalijosi L.Daškevičė.
Vaikų darželio auklėtoja dvidešimt metų dirbusi moteris dabar jau gali jaustis rami. Lietuvoje iš jos dukros jau niekas neatims. Kol kas neaišku ir tai, ar motinai teks atsakyti už savo dukros „pagrobimą“ Norvegijoje.
15min.lt žiniomis, kol kas joks ikiteisminis tyrimas dėl šios situacijos Lietuvoje nėra pradėtas. Tai galėtų atsitikti nebent tuomet, jei Norvegija atsiųstų oficialų prašymą.
„Šiaip Norvegijos valstybė tokiais atvejais turėtų pateikti įrodymus, kad kiti asmenys turėjo teises į vaiką, o motina pagrobdama jį padarė kažkokį nusikaltimą. Kiek mes turime tokių atvejų, tokių įrodymų negauname“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė J.Semionova.
Teisės neapribotos
Vargu, ar Norvegijos pareigūnai ir šiuo atveju bandys ieškoti savo dukrą „pagrobusios“ motinos. Pasak J.Semionovos, greičiausiai įtarimams pareikšti norvegai pritrūks įrodymų.
Taip yra dėl to, kad Norvegijoje teismų sprendimai laikinai paimti vaikus iš šeimos priimami neapribojant biologinių tėvų teisių į vaikus. Vaikų atėmimas Norvegijoje laikomas viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, kuriai taikyti nebūtinas vaiko tėvų teisių apribojimas ar atėmimas.
Norvegijoje teismų sprendimai laikinai paimti vaikus iš šeimos yra priimami neapribojant biologinių tėvų teisių į vaikus.
„Vaiko paėmimas iš šeimos ir ten, ir Lietuvoje yra kraštutinė ir retai taikoma priemonė, jei ilgas darbas su šeima neduoda rezultato. Tačiau ir tokiais atvejais, kai vaikai paimami, savo praktikoje nemačiau nė vieno sprendimo, kad, paimant vaiką, būtų apribojamos jo tėvų teisės. Ta procedūra ten kitokia nei Lietuvoje, tas paėmimas lyg apsaugos priemonė, bet net neturintis kažkokių teisinių pasekmių tėvams“, – aiškino J.Semionova.
Ši teisinė situacija itin svarbi kito šią savaitę Norvegijoje iš globėjų šeimos „pagrobto“ vaiko istorijoje.
G.Bumbulio kelionę namo nutraukė švedai
G.Bumbulio paiešką Norvegijos policija paskelbė pirmadienio vakarą. Policijos duomenimis, vaikas dingo per susitikimą su biologine motina Moldės mieste. Buvo skelbiama, kad prie boulingo klubo nenustatytos tapatybės vyro vaikas buvo įsodintas į tamsiai žalią furgoną ir išvežtas.
Jį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro žiniomis, surado Švedijos pareigūnai.
15min.lt žurnalistai kreipėsi į Norvegijos policiją tikėdamiesi sulaukti daugiau informacijos apie šį atvejį.
Berniuko motina nėra sulaikyta, tačiau jai pateikti kaltinimai dėl melagingų parodymų per policijos apklausą. Berniuku rūpinasi vaikų teisių apsaugos tarnybos ir daugiau nieko negalime pasakyti, – teigia J.M.Viddal.
Tačiau gautas tik lakoniškas atsakymas, kad vaikas yra prižiūrimas vaiko teisių apsaugos tarnybos.
„Negalime atsakyti į visus jūsų klausimus. Tyrimas yra tęsiamas. Berniuko motina nėra sulaikyta, tačiau jai pateikti kaltinimai dėl melagingų parodymų per policijos apklausą. Berniuku rūpinasi vaikų teisių apsaugos tarnybos ir daugiau nieko negalime pasakyti“, – teigiama Norvegijos policijos atstovės spaudai Janne Marthe Viddal atsakyme 15min.lt.
Lietuvos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija domisi šia situacija. Yra susisiekta su G.Bumbulio mama, kuriai teisės į vaiką nėra apribotos.
„Jis šiuo metu Švedijoje lyg ir apgyvendintas. Naujausių duomenų neturiu, bet ta valstybė, kurioje berniukas rastas, turėjo pirmiausia informuoti Lietuvą, kad mes galėtume jį parsivežti į Lietuvą. Deja, atrodo, kad ten situacija sudėtinga. Atrodo, kad to daryti nelabai norima“, – pripažino J.Semionova.
Švedija su Lietuva yra pasirašiusi bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugoje sutartis, todėl, jei vaikas bus grąžinamas ne Lietuvai, o laikiniems globėjams Norvegijoje, ši sutartis bus pažeista.
Kodėl G.Bumbulis Norvegijoje buvo laikinai atskirtas nuo tėvų, 15min.lt informacijos rasti kol kas nepavyko.
