– Kokius iššūkius Norvegijos teismų sistema turėjo įveikti pastaraisiais metais? Kokia yra norvegiška teismų tradicija ir ypatumai? – paklausėme Norvegijos Ambasadoriaus Lietuvoje Leif Arne Ulland.
– Nors Norvegijos teismų sistemos šaknys siekia net vikingų laikus, pagrindiniai principai, kuriais remiasi šiuolaikinė sistema, įtvirtinti 1814 metų Norvegijos Konstitucijoje, pagal kurią Norvegija tapo konstitucine monarchija. Ši Konstitucija įteisino valdžių atskyrimo principą, sukurdama teismų vaidmens visuomenėje ideologinį pagrindą bei apibrėždama jų veiklos mandatą.
Norvegijos teismų sistemos ideologinis pagrindas pabrėžia jų nepriklausomumo ir nešališkumo svarbą. Teismų užduotis yra užtikrinti ir skatinti teisės viršenybės principo veikimą visuomenėje.
Kad teismai galėtų įgyvendinti jiems visuomenės iškeltus tikslus, būtina sąlyga yra pagarba jų sprendimams. Tai priklauso nuo aukšto pasitikėjimo teismais lygio. Šiuolaikinių teismų veikla remiasi kokybės, sąžiningumo, pagarbos, tarnavimo, atvirumo ir efektyvumo kriterijais.
Kaip ir bet kuri kita šiuolaikinė institucinė sistema, Norvegijos teismai susiduria su iššūkiais. Būtina išlaikyti aukštą pasitikėjimo teismais lygį. Kaip ir kitoms sritims taip ir teismams tenkančios lėšos yra ribotos. Tai įtakoja galimybes atnaujinti infrastruktūrą ir informacines technologijas, užtikrinti tinkamą personalo politiką bei optimalų saugumą Norvegijos teismuose.
„Mūsų šalys gali daug laimėti, pasidalydamos patirtimi”
Dėl išaugusio bylų skaičiaus ir jų sudėtingumo ilgėja sprendimų priėmimo laikas. Paminėtini ir kiti atvejai, pavyzdžiui, kaip teismai sprendžia kylančius klausimus, susijusius su Norvegijos įvairialypės ir daugiakultūrės visuomenės aspektais.
– Kalbant apie teismų darbo tobulinimą, bene didžiausias dėmesys skiriamas saugumui – tiek nusikaltimų aukos, tiek liudytojai dažnai patiria psichologinę įtampą, stresą. Kaip šie klausimai sprendžiami Norvegijoje?
– Pastaruoju metu Norvegijoje vyksta vieša diskusija apie didesnio saugumo teismuose poreikį, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau bylų susijusios su ypač sunkiais nusikaltimais ir gali būti apibūdinamos kaip ypač konfliktiškos.
Saugumo klausimas yra labai svarbus, nes teismo proceso dalyviams nesijaučiant saugiai, nukenčia teisės viršenybės principo įgyvendinimas. Tačiau tuo pat metu teismai turi daug galių prieš individą, tad demokratinėse visuomenėse yra ypač svarbu, kad saugumo poreikiai būtų suderinami su būtinybe užtikrinti jų atvirumą ir informacijos laisvę.
Norvegijos vyriausybės ir teismų pareigūnai nuosekliai dirba ieškodami būdų, kaip geriausia būtų užtikrinti pusiausvyrą tarp šių poreikių, taip pat pagal galimybes tobulinti priemones, užtikrinančias teismų saugumą.
– Ne mažiau už saugumą svarbus teismo darbuotojų profesionalumo tobulinimas. Kokia norvegų patirtis būtų naudinga Lietuvai?
– Kaip jau minėjau, kokybė yra vienas pagrindinių Norvegijos teismų veiklos principų. Tam, kad užtikrintų aukštą kokybę visose proceso grandyse, Norvegijos teismai privalo užtikrinti patrauklias darbo vietas, kokybišką vadovavimą bei išlaikyti kvalifikuotus ir motyvuotus darbuotojus. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei teismų darbuotojai turi pakankamai gebėjimų ir gali juos tobulinti visos savo karjeros metu.
Manau, kad tęstinio kvalifikacijos kėlimo poreikis taip pat yra jaučiamas ir Lietuvoje. Mūsų šalys gali daug laimėti, pasidalydamos patirtimi. Tam reikalinga sukurti sąlygas glaudžiam bendradarbiavimui tarp teismų įstaigų bei skatinti gerosios praktikos sklaidą.
– Kuo svarbus Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, tobulinant teismų sistemą, drauge įgyvendinant projektus, pagal programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose„?
– Skirdama Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos paramą, Norvegija siekia prisidėti prie socialinės ir ekonomės plėtros 16 Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Tačiau lygiai tiek pat svarbu, kad paramos finansuojamos programos prisidėtų prie dvišalių ryšių tarp mūsų valstybių stiprinimo. Kartu įgyvendindamos šią programą, Lietuvos ir Norvegijos institucijos skatina bendradarbiavimą ypač svarbioje teisingumo srityje. Tai yra prioritetinė sritis mūsų dvišaliuose santykiuose.
Ši programa ne tik numato svarbius patobulinimus Lietuvos teismuose, bet taip pat turi ir ryškų dvišalio bendradarbiavimo elementą, kadangi ji paremta teismų administravimo ir kitų mūsų šalių institucijų bendra veikla.
Kaip minėjau, toks bendradarbiavimas sukuria vertingas galimybes dalytis patirtimi, kuri gali būti sėkmingai pritaikoma kitoje šalyje. Jis taip pat užmezga papildomus ryšius tarp mūsų šalių, skatindamas geresnį tarpusavio supratimą, dėl ko bendradarbiavimas gali peraugti į bendras veiklas net ir kitose srityse. Visa tai skatina geresnės ir saugesnės kaimynystės kūrimą mūsų visų naudai.
– Ačiū už pokalbį.
