Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, tikrinimą įpareigoja rugpjūčio 1-ąją įsigaliojusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, tačiau tam trukdo Registrų centro administruojamų informacinių sistemų sutrikimai ir nepasiruošimas.
„Notarai negali prisijungti prie JANGIS sistemos ir gauti duomenų, o sistemoje pateikiamas pranešimas, kad notaras neturi reikiamų teisių naudotis šia sistema. RC ne tik neužtikrina sistemos veikimo, bet net ir nėra apdorojęs sutarčių su notarais ir nesuteikė jiems prisijungimo teisių. Bet net ir pavieniai prisijungimo teises gavę notarai neturi galimybės tikrinti duomenų“, – pranešime sakė M.Stračkaitis.
Registrų centro teigimu, JANGIS duomenis institucijos gali gauti nuo gegužės, o norintys juos gauti – tarp jų ir notarai – privalo pateikti prašymus: tai padarę jau gauna reikiamą informaciją.
„Notarai, kaip ir visi kiti norintys gauti duomenis, turėjo pateikti prašymus – suskubę tai padaryti prieš daugiau nei savaitę jau gavo prieigą prie JANGIS duomenų gavimo srities ir gauna duomenis apie naudos gavėjus“, – BNS nurodė Registrų centras.
M.Stračkaičio teigimu, apie vangius pasiruošimus naujų reikalavimų taikymui Lietuvos notarų rūmai nesyk įspėjo, o pastarąjį kartą apie tai kalbėta liepos 27-ąją susitikime su Teisingumo ministerijos ir Registrų centro specialistais.
Pasak Registrų centro, notarai nebuvo aktyvūs teikiant prašymus gauti duomenis iš JANGIS.
„Centras operatyviai skubos tvarka vykdo sutarčių su notarais pasirašymą – pastebėtina, kad sutartys RC siunčiamos iki šiol, vyksta jų apdorojimo darbai, kuriamos prieigos prie duomenų“, – teigia Registrų centras.
Taip pat pažymima, kad centras skundų dėl trikdžių gaunant duomenis per JANGIS nėra gavęs, o notarams norint gauti duomenis per „e.notaras“ sistemą reikalingi integracijos darbai iš notarų rūmų pusės.
Naujos įstatymo nuostatos įpareigoja kredito įstaigas, notarus, antstolius, auditorius, buhalterines paslaugas vykdančias įmones ir kitus subjektus tikrinti informaciją apie savo klientų juridinių asmenų naudos gavėjus.
Juo laikomas fizinis asmuo, kuris tiesiogiai turi didesnę nei 25 proc. akcijų ar balsų dalį ir kontroliuoja įmonę, taip pat netiesioginis savininkas, kontroliuojantis įmonę per kitus juridinius asmenis arba kitais būdais, pavyzdžiui, turi teisę paskirti ar atšaukti vadovą, priimti strateginius sprendimus.
Įstatymo nuostatos taip pat nustato prievolę juridiniams asmenims teikti duomenis apie naudos gavėjus, to nepadariusioms organizacijoms gali būti apribotos paslaugos bei operacijos finansų įstaigose.
