Po pateikimo tokiam projektui pritarė 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
„Atsisakius teismų veiklos, nesusijusios su ginčų sprendimų, bylų skaičius teismuose sumažėtų 10 procentų“, – pateikdama projektą sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.
Anot jos, sumažinus darbo krūvį teismai galėtų daugiau resursų skirti sudėtingoms byloms nagrinėti, žmonės greičiau sulauktų sprendimų.
Projekte numatyta, kad notarai galėtų nutraukti tas santuokas, kai sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi nepilnamečių vaikų bei abu sutinka skirtis.
Šiuo metu tokie asmenys skyrybų klausimą turi spręsti teisme.
„Per praėjusius metus išnagrinėta 7,5 tūkst. tokių bylų, apie pusė iš jų – tokios situacijos, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir tai sudarytų apie 2 proc. visų bylų, kurios pasiekia teismą šiandien“, – teigė J.Greičienė.
Jos duomenimis, kasmet teismus pasiekia 146 tūkst. civilinių bylų.
„Valstietė“ Asta Kubilienė kėlė klausimą, ar pigios ir greitos skyrybos dabar yra būtent tai, ko reikia šaliai.
„Ar pigios ir greitos skyrybos šiandien yra tai, ko reikia Lietuvai? Šis projektas neprisideda prie atsakomybės tų žmonių, kurie sudaro santuoką, įstatymas įtvirtina ir tai tampa tiesiog eiline sutartimi“, – antradienį per Seimo posėdį sakė ji.
„Santuoka svarbi ne tik tiems sutuoktiniams, kurie ją sudaro, jų teisėms, jų pareigoms, tai nėra visiškai privatus reikalas, nes santuokos svarba yra didžiulė ir valstybei. Santuokinis įsipareigojimas turi ir viešą reikšmę“, – teigė parlamentarė.
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad šis projektas primena XX amžiaus pradžios tarybų Rusiją.
„Jaučiuosi, kaip Trockio ir Lenino laikais, kada po Spalio revoliucijos jie sovietų Rusijoje sugalvojo ištrinti šeimos pagrindus ir pradėjo priiminėti įstatymų projektus“, – kalbėjo parlamentarė.
„Klausantis pristatymo ir matant projektą vaizdas susidaro toks – kad per vieną dieną nuspręsta pervažiuoti per šeimos pagrindus tiek palengvinant skyrybas, ką mes svarstome dabar, tiek nesudarant galimybės žmonėms, kurie skiriasi, susitaikyti“, – sakė A.Širinskienė.
Civilinio kodekso pataisų projekte taip pat numatyta notarams perduoti tvirtinti vedybų sutarčių pakeitimus, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, tėvų sudaromus sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, ir tėvystės pripažinimą, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.
Teisingumo viceministrė sakė, kad dabar Lietuvoje dirba 232 notarai, dėl jų paslaugų prieinamumo gyventojams neturėtų kilti problemų.
Pagal projektą, taip pat siūloma padidinti sumą, nuo kurios bylas kaip pirmos instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
Dabar jeigu ieškinio suma yra 40 tūkst. eurų ir daugiau, tokia byla automatiškai keliauja į apygardos teismą. Projekte numatytą šią sumą didinti iki 100 tūkst. eurų.
Teisingumo ministerijos teigimu, tai leis sumažinti apygardų teismų darbo krūvį apie 13 procentų.
