Pareigūnų profesinių sąjungų vertinimu, tam, kad pokyčiai teisėsaugoje būtų sėkmingai baigti, kitų metų Lietuvos biudžete reikia rasti daugiau nei 70 mln. eurų. Tik tokiu atveju galima būtų pasiekti, kad pradedančio pareigūno mėnesinis darbo užmokestis 2 020 m. būtų 1 000 eurų. Be to, proporcingai turėtų būti didinamas ir jau seniau tarnaujančių pareigūnų atlyginimas.
Daugiausia diskusijų sukėlė pasiūlymas pirminės grandies pareigūnų darbo užmokestį didinti iki numatyto 1 000 eurų, viduriniosios – 1 300 eurų, o aukštesniosios – iki 1 600 eurų. Tokiu būdu būtų išlaikyta pusiausvyra tarp visų sistemos pareigūnų grandžių darbo užmokesčio ir motyvavimo.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel sako, kad tai dideli skaičiai, tačiau kartu tai galėtų būti labai rimta dabartinės Vyriausybės ambicija užbaigti pokyčius teisėsaugoje.
„Matome, kad visuomenės pasitikėjimas pareigūnais nuolat auga. Per paskutinius 3 metus statutinėms įstaigoms priskiriamos naujos papildomos funkcijos, politikai nuolat kalba apie pareigūnų darbo kokybę, būtinybę, pavyzdžiui, aktyviai kovoti su šešėliu. Todėl ir toliau būtina stiprinti teisėsaugą. Juk sėkmingas šešėlio mažinimas reikštų pilnesnį valstybės iždą, vadinasi ir naujas galimybes didinti darbo užmokestį kitiems biudžetininkams – mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams”, – NPPSS pranešime žiniasklaidai cituojamas V.Banelis.
Jis taip pat teigia, kad kiti metai teisėsaugai, pokyčių kontekste, yra labai svarbūs.
„Nesuklysiu sakydamas, kad beveik visos teisėsaugos įstaigos jau žengia pokyčių keliu. Vienų kelias lengvesnis, kitur pokyčiai vyksta sunkiau. Bet per paskutinius porą metų, kuriant šiuolaikišką teisėsaugą, didinant pareigūnų motyvaciją turbūt buvo padaryta daugiau nei per penkis ar net dešimt metų prieš tai.
Būtina subalansuoti tarnybos krūvį ir teisingą apmokėjimą už ją.
Visgi pokyčiuose turime nepamiršti paprasto žmogaus: būtina subalansuoti tarnybos krūvį ir teisingą apmokėjimą už ją. Todėl mes labai atidžiai seksime kitų metų valstybės biudžeto formavimo procesus ir būsime aktyvūs šių procesų dalyviai. Nes norime, kad pokyčiai nesustotų, politikai įgyvendintų savo įsipareigojimus, o Lietuvos žmonės galiausiai galėtų didžiuotis stipria teisėsauga ir savo šalyje jaustųsi saugūs tiesiogine to žodžio prasme. Šiuo metu, kai teisinis pamatas pokyčiams ir reformos iš esmės yra, pakankamas finansavimas lieka viena iš svarbiausių prielaidų pokyčiams tęsti”, – sako V.Banelis.
