„Siekis yra įsivertinti mastą, tendencijas – sumažėjo ar padidėjo, intencijas nuo karo pradžios. Tiek importo, tiek eksporto prasme“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, bus žiūrima, kiek ir kokios įmonės, turinčios ryšių su Rusija, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
„Labai svarbus kampas – dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Pasiaiškinsime, kaip dabar yra su tomis įmonėmis, kurios turi verslą Rusijoje, ir kaip yra viešųjų pirkimų procedūros joms. Gal čia yra galimybė kažką inicijuoti“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, bus aptariama, kaip kaupiami ir prienami duomenys apie įmones, kurios dirba su Rusija.
„Domėsimės, kaip jie kaupiami, gal juos būtų galima ir viešinti. Esame garsiai įgarsinę tokias įmones viešinti. Tik tam reikia išsiaiškinti teisinius tokio viešinimo pagrindus, koks yra santykis su asmeniniais duomenimis. Jeigu matysime, kad yra teisinės galimybės tą daryti, neatmečiau, kad Seime gali kilti iniciatyvų dėl viešinimo“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Dar vienas klausimas, kuris komitete bus paliestas, – sankcijų apėjimas: „Ar yra duomenų, kurie galėtų leisti įvertinti, ar yra europinių sankcijų apėjimas ir koks“.
„Todėl kviečiami verslo asociacijų atstovai įvertinti jį ir viešai pasakyti nuomonę“, – pridūrė parlamentaras.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.
