Komiteto vadovo Lauryno Kaščiūno teigimu, bus aiškinamasi, kaip planuojama stiprinti svarbiausių objektų apsaugą.
„Pakvietėm visas institucijas, atsakingas už mūsų kritinės infrastruktūros apsaugą. (...) Norime išgirsti, ko trūksta tarnyboms, jeigu trūksta. Kokių apsaugos priemonių. Įsivertinsime dabartinę apsaugos būklę, įsivertinsime savo silpnybes ir stipriąsias puses. Jeigu silpnų vietų yra, žiūrėsime, kaip mes jas šaliname – kitaip tariant, kaip planuojame apsaugą sustiprinti. Ir SGD, ir elektros tilto su Švedija ir su Lenkija, visos elektros infrastruktūra, ir kitų objektų“, – BNS teigė komiteto pirmininkas.
Pasak L. Kaščiūno, taip pat bus analizuojama, kaip apsaugos sistema veikia ar gali veikti įvairių provokacijų metu, per ekstremalias ar nepaprastąsias situacijas arba esant galimiems kariniams iššūkiams.
„Viskam reikia ruoštis, save patikrinti, pasitikrinti, kaip esame pasiruošę“, – tvirtino jis.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų, karinės įrangos sektoriai.
Kritinės infrastruktūros saugumu susirūpinta, kai anksčiau šį mėnesį paaiškėjo, jog Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.
