Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 12 04

NSGK liudyti iškviesti užsienyje reziduojantys buvę saugumiečiai

Parlamentinį tyrimą dėl slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) liudija buvę prezidentų patarėjai ir buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai, šiuo metu dirbantys diplomatinį darbą užsienyje.
Jojimo bazė Antaviliuose
Jojimo bazė Antaviliuose / „Lietuvos žinių“ nuotr.

Penktadienio rytą komiteto nariai, išvykę už Seimo ribų, apklausė keletą operatyvinių darbuotojų. Grįžus apklausa tęsiama.

Į NSGK narių klausimus penktadienį jau atsakė buvęs prezidento Rolando Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, dabartinis Seimo narys Remigijus Ačas ir buvęs patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas užsienio politikos klausimais Valteris Baliukonis.

Liudyti taip pat iškviestas buvęs VSD generalinis direktorius, dabartinis Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Mečys Laurinkus bei buvęs jo pavaduotojas, dabar einantis diplomato pareigas Ukrainoje Dainius Dabašinskas.Per paskutinę prezidento Valdo Adamkaus kadenciją Lietuvos užsienio politika, kuriai labai svarbus transatlantinis ryšys ir gera partnerystė su Amerika, kartais atrodė kaip politika, kai kas tik pasakoma iš Vašingtono, tas ir daroma.

Prieš eidamas į NSGK M.Laurinkus į žurnalistų klausimus dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje neatsakė.

„Dabar į tuos klausimus atsako komisija, ji tam įgaliota. Aš atsakysiu komisijai tai, ką žinau. Jeigu nebūtų komisijos, atsakyčiau į jūsų klausimus“, – tvirtino M.Laurinkus.

A.Medalinskas BNS sakė nieko nežinąs apie galėjusį Lietuvoje veikti slaptą amerikiečių objektą. Jis teigė, kad būdamas patarėjas užsienio politikos klausimais žinojo tik apie Lietuvos struktūrų bendradarbiavimą su amerikiečiais Irake.

„Būdamas prezidento patarėjas, kuravau užsienio politikos sferą, ne VSD. Jeigu tokie dalykai galėjo būti daromi, tai galėjo būti daromi per VSD sferą. Reikėtų klausti to laikotarpio aukščiausių VSD pareigūnų ir vadinamųjų valstybininkų“, – sakė A.Medalinskas.

Jis svarstė, kad jeigu tokie kalėjimai buvo Lenkijoje ir Rumunijoje, tai galėjo būti ir Lietuvoje. „Per paskutinę prezidento Valdo Adamkaus kadenciją Lietuvos užsienio politika, kuriai labai svarbus transatlantinis ryšys ir gera partnerystė su Amerika, kartais atrodė kaip politika, kai kas tik pasakoma iš Vašingtono, tas ir daroma“, – sakė A.Medalinskas.

V.Baliukonis teigė išvis neturįs ko pasakyti šiuo klausimu.

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad šią savaitę tikisi įpusėti liudytojų apklausą.

Kitą savaitę dalis komiteto narių planuoja vykti į Turniškes, kur sutiko į klausimus atsakyti buvęs premjeras Algirdas Brazauskas.

Anksčiau komitetui liudijo buvę ir esami VSD pareigūnai, buvę prezidentų patarėjai, buvę kariuomenės vadai, pasienio tarnybos vadovai, Vilniaus oro uosto vadovas ir kt.

NSGK planuoja apklausti visus 2002–2005 metais įvairias pareigas ėjusius asmenis, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.

Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose, kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.

JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinami aštuoni terorizmu įtariami asmenys.

Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną.

„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, pastatas pastate“, – rašo ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.

Seimas yra patikėjęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.

Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių Valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.  Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų