„Šiandien susiduriame su problemomis pritraukiant žmones į kariuomenę, todėl tikimės, kad pavasario sesijoje bus teikiamas socialinis paketas kariams“, – BNS po komiteto posėdžio ketvirtadienį sakė V.Bakas.
NSGK išklausė krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio ir kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko informaciją apie kariuomenės personalo užpildymą, pajėgumų stiprinimą ir iššūkius.
Pernai Seimo priimtoje planuojamoje kariuomenės struktūroje po penkerių metų numatyta, kad 2022 metais profesinės karo tarnybos karių Lietuvoje turi būti nuo 14,5 iki 19 tūkstančių. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja maždaug 8,5 tūkst. karių profesionalų.
Vyriausybėje šiuo metu yra derinamas Krašto apsaugos ministerijos pateiktas projektas, jame numatyta karių atlyginimus nuo spalio pakelti 5 proc, o nuo kitų metų vidurio – dar 10 procentų.
Taip eilinio kario alga per pusantrų metų ūgteltų nuo dabartinių 526 iki 605 eurų į rankas, seržanto – nuo 684 iki 784 eurų, kapitono – nuo 972 iki 1111 eurų.
Seimo NSGK pirmininko teigimu, taip pat reikia suformuoti modelį, leisiantį kariams atlyginti už darbo viršvalandžius, kurių skaičius pastaraisiais metais didėjo dėl augančio pratybų skaičiaus ir sąjungininkų priėmimo.
„Manau, kad per artimiausius mėnesius mes turėsime sistemą, kuri leis apmokėti kariams už darbą teisingai. Akivaizdu, kad pastaruoju metu dėl sąjungininkų buvimo, grėsmių auga pratybų skaičius ir mastas. Krūvis kariams yra didžiulis, todėl jiems turi būti apmokama teisingai, kitaip mes ne tik nepritrauksime, bet ir neteksime karių“, – sakė V.Bakas.
Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį pasiūlė Vyriausybei priimti sprendimus dėl karių pensijų didinimo.
„Pasikeitus geopolitinei situacijai, Lietuva didina krašto gynybai skiriamų lėšų skaičių, sugrąžino šauktinius, tačiau nepakankamai dėmesio skiria karių motyvavimo priemonėms“, – rašoma politikų pareiškime.
Anot Seimo narių, karių socialinių garantijų standartai neturi atsilikti nuo kaimyninių šalių. Šiuo metu į atsargą išėjusių Lietuvos karių pensijos siekia 27,5 proc. nuo tarnybinio atlyginimo. Parlamentarų pateiktais duomenimis, buvusių karių pensijos Latvijoje sudaro 50 proc., Estijoje – 60 proc., Lenkijoje – 70 proc. tarnybinio atlyginimo.
