15min tyrimas „Vaikiška ruletė: mokyklose luošinantys kvaišalai, „kieti paaugliai“, pasimetusi valstybė“ atskleidė – pačių įvairiausių narkotinių medžiagų įsigyti Lietuvoje labai paprasta. Tiek suaugusiesiems, tiek ir vaikams.
Tarp paauglių populiariausios narkotinės medžiagos – marihuana („žolė“), „Smile“, „Spice“, „Kristė“, LSD ir „Ratai“.
Specialistams daugiausia nerimo kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos – sintetiniai kanabinoidai ir katinonai bei paslėptos priemaišos – fentanilis, morfijus bei ketaminas. Šios medžiagos pavojingos gyvybei ir itin lengvai sukelia priklausomybę.
Tokių neaiškių medžiagų pavartoję paaugliai alpsta mokyklose, apsinuodija ir rizikuoja pamažu tapti priklausomais.
Ar žinome, kokio masto problemą turime ir kaip ją sprendžiame? Ar turime duomenų, kurie šalies regionai, savivaldybės, jų mokyklos sudėtingiausioj situacijoj? Ar tai analizuojame? Kaip situaciją vertina ir kokių priemonių imasi šalies pagrindinė atsakingoji institucija – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).
„Manau, kad mokytojai ir visuomenės sveikatos biuro specialistai, kurie dirba mokykloj, tikrai problemą ir mastą puikiai žino, ir kas galimai vartoja, kas galimai platina – irgi ta informacija tikrai yra žinoma ir prieinama“, – interviu 15min studijoje sakė G.Belian.
– Vaizduose, kuriuos čia paleidome – ar jūs matote savo institucijos atsakomybę?
– Tikrai matau ir savo institucijos atsakomybę, matau ir kitų institucijų atsakomybę. Taip pat matau ir tėvų atsakomybę, nes tokie vaizdai, be abejo, nekaip nuteikia. Ir pastaruoju metu yra pastebima tokia situacija, kad toksai atsainus tėvų požiūris į visų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją – apskritai į santykius su savo vaikais, bandymą išaiškinti, jeigu vaikas vartoja, kodėl. Lyg ir pakankamai literatūros ir informacijos yra suprasti, kada vaikas vartoja, kaip keičiasi jo sveikata, elgsena ir ką turėtų daryti...
– Tai galima teigti, kad tėvai kalčiausi dėl to, kad nepilnamečiai vartoja naująsias psichoaktyvias medžiagas?
– Aš tikrai nenorėčiau pasakyti, kad kažkas yra kalčiausias, o kažkas – baltas ir pūkuotas. Tikrai, jeigu kiekviena institucija, kartu su tėvais, o juos tikrai – patikėkit – labai sunku įtraukti į prevencinę veiklą... Jeigu kiekvienas tikrai imtųsi ir darytų tą, ką privalo daryti, ko gero, ir situacija būtų kitokia. Tačiau tikrai nereikia pamiršti tarptautinio konteksto, europinio konteksto, nes aš nesakyčiau, kad Lietuvos situacija unikali.
– Na, aš tai pasakyčiau, kad unikali. 2019-ais metais buvo atliktas paskutinis šalies masto tyrimas. Tada Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras nustatė, kad Lietuvoje naujas psichoaktyvias medžiagas nepilnamečiai žmonės vartojo dažniau negu Europos Sąjungos vidurkis. Čia išskirtinumas yra...
– Žinom tuos skaičiaus. Taip, kalbant apie tas pačias naująsias medžiagas – taip, aš žinau tuos skaičius... Lietuvos (...) skaičiai – virš 5 proc., o europinis vidurkis, jeigu aš neklystu, – 3,5 procento.
Tai, kalbant apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas, yra pavojus, kad pats vartotojas nežino, ką jis vartoja. Galbūt jis galvoja, kad tai yra nauja psichoaktyvi medžiaga, o ten iš tikrųjų klasikinė medžiaga arba atvirkštinis variantas, ar ne.
Sakykim, tas, kuris vartoja gamtinę kanapę, vartoja tikrai ne gamtinę kanapę, o vartoja kažkokią, sakykim, žolę arba šieną, kaip mes sakom, apipurkštą sintetiniais kanabinoidais.
– Gal grįžkim prie problemos masto. Koks yra jūsų institucijos požiūris, kiek tai didelė problema? Jūs iš pradžių sakėte, kad visoje Europoje yra ta problema ir Lietuva nėra išskirtinė. Skaičiai, kaip ir minėjau, rodo kiek kitą paveikslą. Jūsų nuomone – kokio masto tai problema Lietuvoje?
– Žinot, tikrai būtų labai gerai, kad nė vienas vaikas ir niekada nepavartotų šitos medžiagos. Tačiau, aišku, skaičiai rodo ką kita – vaikai vis dėlto eksperimentuoja, o, kalbant apie kanapes, mūsų tyrimai rodo, kad situacija – nepasakyčiau, kad keičiasi į blogąją pusę. Taip, su naujosiomis psichoaktyviom medžiagom mes tikrai išsiskiriame, iš europinio konteksto.
Visiškai neseniai buvo Lietuvos gyventojų apklausa, ar jie žino, kas yra nauja psichoaktyvi medžiaga.
Tai tiktai šeštadalis, maždaug 16 proc., Lietuvos gyventojų pasakė, kad jie žino, kokia tai yra medžiaga. Daugiausiai apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas žino besimokantis jaunimas, jų yra 38 proc.
– Tai, kalbant apie problemą, kokio masto tai problema, jūsų akimis: didelė, maža, svarbi, nesvarbi?
– Aš manau, kad tai yra tikrai svarbi problema.
– O ar didelė?
– Na, su kuo palygint. Jeigu mes imtume apskritai visų narkotinių, psichotropinių medžiagų...
– Tik apie naująsias...
– Jeigu kalbant apie naująsias, taip, tai yra didelė problema. Tą problemą, ko gero, pagilina tai, kad atsiranda šitų medžiagų naujos nešyklės. Prieš 10 metų tikrai niekas negalėjo pagalvoti, kad elektroninė cigaretė – kaip prietaisas, gali būti naudojama būtent šitom medžiagom.
– Taip, mes tą galėjome matyti kolegių tyrime.
– Ir kitas dalykas – kadangi tas vartojimas kaip ir nėra uždraustas, tai, pavyzdžiui, gatvėje matydamas jaunuolį „veipinant“ tu nesupranti, ką jis daro.
– Jis turėtų būti uždraustas?
– Yra tokių iniciatyvų Seime. Elektroninėmis cigaretėmis leisti prekiauti tik vaistinėse.
– Ar jūs pritartumėt tokiai iniciatyvai?
– Manau, kad čia per drastiškas būdas spręsti tą problemą. Bet Europos Komisija yra pasakiusi 2022 metais – kad jeigu bus įrodyta, kad elektroninė cigaretė yra pagalba metantiems rūkyti, kaip žalos mažinimo priemonė, tai ji turėtų būti reglamentuota per Farmacinės veiklos įstatymą.
– Elektroninė cigaretė – kita tema, čia kalbam apie narkotikus, kurie yra nelegalūs. Ir jeigu aš norėčiau sužinoti mastą, paplitimą, gylį šios problemos, jūs būtumėt ta institucija, kur aš eičiau ir prašyčiau atsakymų. Ar dabar galite pasakyti, kokiose savivaldybėse dažniausiai vartojama, kokiose mokyklose?
– Tyrimai yra vykdomi pagal tarptautinius, europinius standartus ir protokolus. Tai yra reikalaujama, kad tyrimas būtų atliekamas visos šalies mastu. Kokiose savivaldybės šita problema mažiau paplitusi, kokiose daugiau – tikrai šiuo metu mes negalim pasakyt.
– Kada galėsite?
– Kada galėsime? Kada turėsim pakankamai pinigų šitiems tyrimams. Kita vertus, nenusišalinam nuo tokių tyrimų, kurių netgi ne visose Europos Sąjungos šalyse atliekama. Dabar vykdomas plaukų tyrimas, kur yra tikrai inovacija...
– Mes kalbame apie nepilnamečius... Tokie tyrimai atliekami festivaliuose, tai aš įsivaizduoju, kad ten turėtų būti pilnamečiai žmonės.
– Vis tiek, matot, čia rodo tam tikras tendencijas.
– Grįžkime prie nepilnamečių ir naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Tai dabar negalime pasakyti, kokiose savivaldybėse tai yra didžiausia problema, kiek yra paplitusi ši problema, neturime duomenų.
– Lietuvos mastu turime.
– Žvelgiant į tą gerąjį Islandijos pavyzdį, galima būtų panaudoti jų patirtį, pakelti ranką ir sakyti – padėkite mums. Bet jūs sakote, kad reikia resursų, pinigų. Ar jūs esate kreipusis į parlamentarus, į Seimą ir prašiusi tų resursų būtent šiai problemai spręsti?
– Šiaip apskritai prašėm resursų, pinigų, įskaitant ir šią problemą.
– Konkrečiai šiai problemai?
– Dar grįžtant prie tyrimo – matot, jeigu tyrimas tiesiog būtų atliktas ir nebūtų padarytos išvados ir nebūtų imtasi priemonių, tai yra nulinė vertė tokio tyrimo.
Kai jūs sakot, kad atsitiktinai kažkas buvo apklausta 2019 metais, tikrai prieštarausiu ir galiu parodyti tuos reikalavimus, tai buvo padaryta Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa.
– Taip, apklausose dalyvavo keli tūkstančiai 15–16 metų Lietuvos mokinių. Tai yra reprezentatyvu, bet tai nėra tai, apie ką mes kalbam. Konkreti mokykla nesupras, kokia jos problema.
– Matot, apie konkrečią mokyklą kalbant, tai aš tikrai manau, kad tai turi suprasti pati mokyklos bendruomenė. Tai ar tu atliksi tą tyrimą, ar tu neatliksi.
Manau, kad mokytojai ir visuomenės sveikatos biuro specialistai, kurie dirba mokykloj, tikrai problemą ir mastą puikiai žino, ir kas galimai vartoja, kas galimai platina – irgi ta informacija tikrai yra žinoma ir prieinama.
Manau, kad mokytojai ir visuomenės sveikatos biuro specialistai, kurie dirba mokykloj, tikrai problemą ir mastą puikiai žino, ir kas galimai vartoja, kas galimai platina – irgi ta informacija tikrai yra žinoma ir prieinama.
Kalbant apie tą islandišką modelį – taip, dabar vyksta pasirengiamieji darbai. Na, mes nesakom, kad tai yra islandiškas modelis, taip tik tarpusavyje vadiname jį. Tikrai labai panašu į tai, ką Islandija padarė – suaktyvinti visą bendruomenę, spręsti problemą, įtraukti tėvus, užtikrinti laisvalaikį, mokinio kortelės, daug visokiausių priemonių, vykdoma nuolatinė stebėsena.
– Norit pasakyti, dabar yra daromas tyrimas toks, kokį prieš 20 metų islandai pradėjo daryti?
– Ne tyrimas. Dabar vyksta paruošiamieji darbai įgyvendinti Lietuvoje tą vadinamąjį islandišką modelį: renkama visa informacija, čia bus apeliuojama, jeigu aš neklystu, į Europos struktūrinių fondų lėšas.
– O iš kur informacija yra renkama?
– Iš institucijų, kurios dalyvaus šitą modelį įgyvendinant: tai mūsų departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Reikia tinkamai suformuoti projektą, visą turinį, kad gautume šito projekto įgyvendinimui lėšas.
– Ar jūs galit pasakyti, kurioje savivaldybėje, mokykloje arba – nežinau – regione, jeigu plačiau imtume, nepilnamečiai vartoja daugiau ar mažiau psichoaktyviąsias naująsias medžiagas?
–Apie visą šalį informacija iš tikrųjų yra žinoma: ir kur vartojama, ir kartais savo tyrimais mes netgi sugriaunam tam tikrus mitus, kur vartojama. Tai nėra, sakykim, klubai, pasilinksminimo vietos...
– Klubai ir panašios vietos yra skirtos tik pilnamečiams, apie nepilnamečius mes neturime duomenų...?
– Iš tikrųjų dažniausiai vartojama draugų vakarėliuose, tai yra kažkieno namuose. Ir būtent tą ir pasakė tose apklausose. Kai mes darom bendros populiacijos tyrimą, mes paskui galim ištraukti duomenis. Pavyzdžiui, nuo 15 iki 18 metų, ką sako tie patys nepilnamečiai.
– Kalbant apie duomenis, ar dabar mes galime matyti ir atsakyti, kokio masto tai yra problema, remiantis duomenimis Lietuvoje tarp nepilnamečių?
– Jeigu kalbant apie tas naujas psichoaktyviąsias medžiagas, tai, kaip aš ir minėjau, taip, tai yra problema ir pakankamai gili problema.
– Bet ar galima skaičiais pasakyti: kur yra daugiau, kurioj savivaldybėj (Vilniuj, Kaune, Radvilišky)?
– Na, bet prie ko čia savivaldybės.
– Nes taip lyginama.
– Su šita problema gali susidurti kiekviena mokykla ir kiekviena savivaldybė. Pasakę, kad vartoja daugiau Vilniuje arba, pavyzdžiui, Klaipėdoje, o mažiau Šiauliuose – mes išspręsime problemą tiktai to regiono, tada ji persikels į kitą savivaldybę.
– Kalbant apie tyrimą – ar jūs tokį tyrimą, kokį daro islandai, padarysite?
– Tas numatoma plėtros programoje. Jau tikrai parašyta, kad ne tiktai pirminės nuotraukos padarymas, bet visa informacija kiekvieno etapo turi mus pasiekti. Nežinau tų visų detalių, kaip įgyvendinamas šitas modelis. Jie, jeigu aš neklystu, pakankamai dažnai daro tokius tyrimus.
– Jūs esate sakiusi 15min, kad į nepilnamečius orientuoti tyrimai būtų pinigų švaistymas, cituoju: „Vaikščioti į mokyklas su tais pačiais klausimais kasmet yra neracionalu, tai būtų net tam tikras lėšų švaistymas“. Ne prioritetas ši problema?
– Na, sudėliokime akcentus – tai yra prioritetas, bet tai, kad mes kas metus arba kas pusmetį nueisim į tą pačią mokyklą su tuo pačiu klausimynu, tikrai yra neefektyvu. Nes Europos mokyklinio amžiaus vaikų tyrimas – ESPAD, kuris paskutinį kartą buvo 2019 metais atliktas, pagal visus tarptautinius protokolus yra atliekamas kas 4 metus. Visos populiacijos tyrimas irgi atliekamas kas 4 metus.
– Kodėl valstybėms – vėl iškyla paveiksle Islandija – darant būtent tokius tyrimus pavyko? Ir jiems pavyko surinkus tuos duomenis, kurie lėmė tai, kad Islandija iš apačios pakilo į viršų.
– Žinot, islandiško modelio sėkmė – ne tai, kad buvo atlikti šitie tyrimai. Islandiško modelio sėkmė – kad buvo tinkamai imamasi veiksmų sprendžiant šitą problemą. Aš manau, kad Lietuva eis tuo pačiu modeliu. Gal bus kitokios modifikacijos, nes islandai nepasakyčiau, kad daro viską nemokamai ir yra labai linkę dalintis savo apklausos platformom. Yra europinės institucijos – pavyzdžiui, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras.
– Siūlote imtis veiksmų neturint tokio giluminio tyrimo, kokį turėjo islandai, pradėję prieš 20 metų?
– Tikrai nesutikčiau su tokiu pasakymu.
– Jūs kalbate apie pasekmes ir jų užkardymą, o ne apie sužinojimą, kokio masto tai problema.
– Jeigu matom, kad iš tikrųjų vartojimas naujų psichoaktyviųjų medžiagų auga, tai, čia žinot, jūsų pasakymai – tai yra šaudymas iš patrankos į žvirblį. Ta prasme, į vieną mokyklą ir į vieną savivaldybę. Aš kalbu apie visas mokyklas ir visas savivaldybes.
– Tai ar mes galim pasakyti, kad tam tikroje savivaldybėje yra vartojama daugiau negu kitoj savivaldybėj, tada kaip palyginti, jeigu visos Lietuvos mastu?
– Matot, jeigu mes kalbam apie Lietuvos mastą, lyginimas eina su kitomis šalimis, kurios dalyvauja šitame tyrime. Aš nežinau, ar būtų galima traukti iš tikrųjų tą informaciją, kaip ir sakot, bandyti segmentuoti pagal kiekvieną savivaldybę, mokyklą – tikrai turiu tokių abejonių. Bet galim pasidomėti, bet Lietuva – tiek maža, kad tas problemos sprendimas vienos savivaldybės mastu – patikėkit, tikrai rezultatų neduos.
– Islandija dar mažesnė. Ačiū jums už pokalbį.
