„Tiesėjų kolegija nusprendžia pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akivaizdu, kad pareiškėjai patirs žalą, tačiau kol sprendimas nėra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą“, – pirmadienį pranešė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja.
Kaip teisėjų sprendimą komentavo teismo atstovė spaudai Evelina Talalienė, pareiškėjai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą siejo su 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, jo įvykdymu: „Nagrinėjant šią administracinę bylą mūsų teisme, statiniai nebuvo nugriauti, dėl to teismas neturėjo galimybės įvertinti patirtos žalos ir priteisti žalos atlyginimo.“
Teismui byloje pritrūko įrodymų ir dokumentacijos, kad priteistų žalos atlyginimą ir avansą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 30 kalendorių darbo dienų. Taip pat šio sprendimo paskelbimas neužkerta pareiškėjams galimybės dar kartą kreiptis į teismą, kai jie turės pakankamai įrodymų įrodyti patirtą žalą. Būtent tada, kai bus visiškai įvykdytas ankstesnis Vilniaus apygardos sprendimas.
„Pareiškėjai turėjo pakankamai laiko įrodymams surinkti ir pradėti vykdyti darbus. Byla mūsų teisme – nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Šiuo metu įrodymų nepakanka. Teismas negali vertinti žalos, kurios nėra. Turi būti atlikti visi darbai: ne tik nugriauti pastatai, bet ir sutvarkyta statybvietė. Kai tai bus atlikta, surinkti ir teismui pateikti įrodymai, galima bus tikėtis kitokio sprendimo“, – paaiškino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų atstovė spaudai.
Kada žala bus patirta ir ją reiks kompensuoti, pasak E.Talalienės, yra aišku iš ankstesnių teisminių sprendimų. Telieka tą žalą tinkamai pagrįsti.
Ž.Povilonis: su valstybe nenorėčiau pyktis ilgai
Žalą prisiteisti siekęs Ž.Povilonis BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu griovimo darbai yra visiškai baigti.
„Baigti, pilnai baigti (griovimo darbai – BNS). Nuo trečiadienio baudų nemoku“, – sakė jis.
Ž.Povilonis teigė dar nežinantis, ar skųs teismo sprendimą ir ar mėgins dėl žalos kreiptis vėliau.
„Nekompensuos ir nereikia – noriu baigti tuos visus klausimus“, – sakė jis.
„Aš su valstybe nenorėčiau pyktis ilgai. Nežinau, ar skųsiu, reikia man su advokatais pasikalbėti. Matau, kad nieko negausiu, galvos skausmą turėsiu didelį“, – kalbėjo nugriauto pastato savininkas.
Teismas dukart liepė griauti
15min primena, kad prie pastato savininkų pareiškime nurodytos patirtos 1,6 mln. eurų žalos taip pat priskaičiuotos ir 5 proc. palūkanos, tad iš viso prašomos priteisti sumos dydis siekė 1,8 mln. eurų.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje atsakovais buvo patraukti valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, ir Druskininkų savivaldybė. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Romas Baranauskas. Pareiškėjai prašė teismo nustatyti, kas ir kokiomis proporcijomis iš jų turėtų atlyginti žalą. Ž.Povilonio teigimu, jis pirko jau pradėtą statyti gyvenamąjį namą su visais dokumentais.
Atsakovėmis byloje patrauktų institucijų atstovai teisme tikino, kad žala neįrodyta, ir atkreipė dėmesį, jog pastatas bylos nagrinėjimo metu dar stovėjo, todėl jokia žala faktiškai nėra patirta. Be to, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vijūnėlės dvaras toliau buvo įrenginėjamas: namo baigtumas nuo 36 proc. teisminių ginčų pradžioje išaugo iki 94 proc., tad atsakomybę už tai turėtų prisiimti patys statytojai.
Suabejota ir pareiškėjų nurodytais išgyvenimais ar pablogėjusia sveikata. Z. ir Ž. Poviloniai bylos nagrinėjime nedalyvavo, tad, atsakovų atstovų teigimu, nebuvo galimybės jų apklausti.
Nelegaliai stovėjusiu pripažintas pastatas pradėtas ardyti rugsėjį, o nugriautas spalio pabaigoje. Šiuo metu tęsiami po žeme esančių konstrukcijų griovimo bei statybvietės sutvarkymo darbai. Visiškai pabaigti darbus planuojama per šią savaitę – iki lapkričio 1-osios.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar 2017 metų birželio 22-ąją paskelbė sprendimą, kad Vijūnėlės pastatas turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje, buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.
Šiemet liepos viduryje LAT antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, nes stovi neleistinoje vietoje. Po šio teismo sprendimo Druskininkų valdžia dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas – siūlė leisti įkurti čia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Aplinkos ministerija, įvertinusi Druskininkų valdžios prašymą perimti visuomenės reikmėms teismo nurodytą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, pareiškė, kad toks išsaugojimas sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą.
Ž.Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.
Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.
Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.
