„Šiąnakt nemiegojau“, – prisipažino 1991 metų sausio 11 dieną priesaiką davęs Parlamento gynėjas, kariuomenės kūrėjas, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis.
Laisvės kovų minėjimo renginiuose dalyvaujantis K.Genzbigelis sako, kad Sausio 13-ąją nereikia liūdėti. Nepaisant pralieto kraujo, tai – Lietuvos pergalės diena. „Čia yra laimėtas mūšis“, – pažymi jis ir prasitaria pasvajojantis, kad Sausio 13-oji būtų įtraukta į šventinių dienų sąrašą.
„Tai galėtų būti laisva diena. Dėl kai kurių laisvadienių kyla abejotinų, todėl galėtume pakeisti. Dabar gi jaunimui pamokos ar paskaitos, kitiems – darbai, todėl ne visada galime tą istoriją perteikti jaunajai kartai. Galvojama: „Aj, čia liūdni dalykai, pamirškime.“ Bet tuos dalykus reikia žinoti, kad neišparceliuotume tos laisvės, dėl kurios kovojome“, – svarsto K.Genzbigelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad grėsmės išlieka. Tai rodo Ukrainos okupacija, įvykiai Moldovoje ar net Sirijoje.
„Turėjome jausmą, kad reikia apginti ir vaikams gyvenimą sukurti. Manau, kad mums pavyko. Mano mintys šviesios, viskas Lietuvoje yra gerai: esame ES, NATO“, – kalba Sausio 13-osios įvykių liudininkas Vytautas Peciukonis. Anuomet jam buvo 39 metai.
-
Sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis laukia M.Gorbačiovo atsakymų
-
Vytautas Landsbergis: Lietuvos gynėjai, būkite gyvenimo gynėjai
-
Sausio 13-ąją parlamentą saugojęs KTU docentas S.Japertas: „Netikėjome, kad gali įvykti kažkas baisaus“
-
Jūratė Juškaitė: 25 metai nuo sausio įvykių – išaugome, laikas eiti toliau
-
Jevhenas Dykyjus: 1991-ųjų Vilniaus įvykiai pasikartojo 2014-aisiais Kijeve
Laisva Lietuva džiaugiasi ir sutuoktiniai Nijolė Stanaitytė ir Antanas Ramoščius.
„Tokių dalykų negalima neatsiminti, jie liūdni, bet vis tiek reikia dėl ko nors muštis, kovoti, pliektis. Be šito negyventume. Jokių nuoskaudų neturime: kaip yra – taip gerai“, – tikina A.Ramoščius, nukentėjęs nuo skeveldros.
„Nuo mirties buvau per sekundę“, – prisimena.
Minėjime dalyvavęs politologas Laurynas Kasčiūnas prisiminė, kad per lemtinguosius Sausio 13-sios įvykius jam buvo vos devyneri.
„Gyvenau Lazdynuose, Erfurto gatvėje. Mano namo langai žvelgė į bokštą, tankų prožektoriai dar dabar mano akyse, – pasidalijo. – Tėvas pasakojo, kad tuo metu, kai pagerbėme žuvusius laisvės gynėjus, Lietuvoje nebuvo registruota nė vieno rimto nusikaltimo. Tai rodo, kokie vieningi buvome. Turime istorinę kartelę, nuo kurios galime atsispirti.“
L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad lietuvių veiklumas ir ryžtas sukūrė geopolitinį stebuklą, kuriam prieštaravo tuometė tarptautinių santykių logika.
„Daug kas Vakarų Europoje ir net JAV sakė: „Neskubėkite – kaip gyvensite?“ Kur būtume šiandien, jei būtume neskubėję? Gal su įšaldytais konfliktais, neišvesta kariuomene ar kariuomene, pasivadinusia taikdariais. Mums pavyko šio scenarijaus išvengti“, – pasidžiaugė jis.
