„Lūkesčių jie turi pakankamai daug, susijusių su sveikata, artimųjų praradimu, bet didžiausia bėda, kad tie patys tekstai kartojasi metai iš metų. Vienintelis racionalus sprendimas, kuris gali būti padarytas – įstatymu sureguliuoti, suteikti pagal atskirus kriterijus statusą, dalyvis, ar nukentėjusysis, ar dalyvis ir nukentėjusysis, įstatyme pagal statusą nustatyti, kokios socialinės garantijos šitiems žmonėms yra taikomos“, – BNS po susitikimo sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės teigimu, artimiausiu metu Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri turės parengti atitinkamą įstatymą, į ją bus įtraukti ir nukentėjusių, artimųjų atstovai.
„Šiandien mes susitikome su Sausio 13-osios dalyviais, laisvės gynėjais. Jų pageidavimas – Laisvės gynėjo statuso sukūrimas, o tai reiškia, kad reikalingas įstatymas, kurio pagrindu mes tai padarysime. Todėl artimiausiu metu mes Seimo valdybos posėdyje priimsim sprendimą, bus sudaroma darbo grupė ir atsakingai dirbama tuo klausimu. Joje bus ne tik Seimo nariai, bet ir žmonės, kurie dalyvavo, jie galės pateikti pasiūlymus“, – BNS sakė R.Baškienė.
Sausio 13-osios aukų ir Medininkų žudynių artimieji jau anksčiau yra prašę valdžios, kad jų socialines garantijas apibrėžtų atskiras įstatymas. Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos statusą reglamentuoja atskiras įstatymas, tačiau jiems taikomos socialinės garantijos nusakomos skirtinguose teisės aktuose.
Šiuo metu per Sausio įvykius praradusieji darbingumą gauna valstybines pensijas, pensijas gauna žuvusiųjų našlės, kol baigia mokytis - našlaičiai, taip pat nukentėjusieji gauna kompensacijas už komunalines paslaugas, jiems taikomos transporto lengvatos. Taip pat nuo šių metų sausio įsigaliojo pataisa, kad sunkiai nukentėję per sovietų agresiją 1991-ųjų sausio mėnesį bus laidojami valstybės lėšomis.
1991 metų sausio 13-ąją sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
