Vienam pareiškėjui – iki 50 tūkst. litų
Priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“ skirta pašalinti neprižiūrimų melioracijos griovių neigiamą poveikį sausinimo sistemoms ir kaimo vandentvarkos infrastruktūrai, išsaugoti kraštovaizdį ir sudaryti palankias sąlygas melioruotoje žemėje ekosistemoms atsikurti.
Dėl šios paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys nustatyta tvarka įregistravę valdą. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.
Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 tūkst. litų. Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis. Verta atkreipti dėmesį, kad finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad parama gali būti skiriama krūmų, medžių bei kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbams. Paramos lėšomis taip pat gali būti finansuojami augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno ir sutvarkymo darbai, drenažo žiočių ir latakų išvalymo ir sutvarkymo darbai.
Palankesnės sąlygos pareiškėjams
Palyginus su praėjusiais metais, 2013-siais melioracijos griovių tvarkymui skirtas lėšas norintiems įsisavinti pareiškėjams atsirado palengvinimų, kurie turėtų paskatinti teikti paraiškas ir siekti paramos, leisiančios itin palankiomis sąlygomis susitvarkyti ūkio aplinką.
Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Administravimo projektavimo skyriaus Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Jolita Matulienė pabrėžė, kad vienas esminių pokyčių yra susijęs su atsiradusia galimybe pareiškėjams teikti ne vieną, o kelias paraiškas: „tačiau pažymėtina, kad bendra keliose paraiškose prašoma paramos suma negali viršyti 50 tūkst. litų.“
J. Matulienė atkreipė dėmesį, kad 2012 m. pareiškėjai paraiškas paramai gauti galėdavo teikti į teritorinius paramos administravimo skyrius tik pagal veiklos vykdymo vietą. Todėl tais atvejais, kai pareiškėjo tvarkomi melioracijos grioviai yra nutolę nuo jo gyvenamosios vietos, galėjo kilti tam tikrų nepatogumų teikiant dokumentus NMA. Nuo 2013-ųjų metų pareiškėjams sudaryta galimybė paraiškas teikti artimiausiame NMA teritoriniame paramos administravimo skyriuje.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai pranešimus apie atliktus darbus gali teikti iki 2014 metų birželio 1 dienos. „Pagal taisyklėse nustatytą tvarką pareiškėjai privalo sutvarkę melioracijos griovius raštu informuoti NMA apie atliktus darbus. Pavyzdinė pranešimo forma yra skelbiama NMA interneto svetainėje. Gavus pranešimą, agentūros darbuotojai atvyksta ir patikrina, ar visi darbai, nurodyti savivaldybės sudarytoje sąmatoje, yra atlikti“, – apibendrino J. Matulienė.
Žmogiškosios klaidos
Pareiškėjams itin reikėtų atkreipti dėmesį į melioracijos griovių matavimo tvarką. Melioracijos griovius matuoti būtina atvykus į vietą, nes pasitaikė atvejų, kai sąmatos buvo sudarytos pagal senų dokumentų projektus.
„Į Nacionalinę mokėjimo agentūrą pateikiama nemažai sąmatų, kurios būna sudarytos ne pagal taisyklėse nustatytą tvarką. Vienas iš tinkamumo kriterijų paramai gauti yra toks, kad pareiškėjas įsipareigoja, jog tvarkomo melioracijos griovio plotas bus pamatuotas ir paskaičiuotas taip, kaip numatyta taisyklėse. Todėl pareiškėjas turi būti suinteresuotas, kad skaičiavimai būtų atlikti pagal taisyklėse nustatytą metodiką. Dėl netiksliai pamatuoto griovių ploto patikros vietoje metu nustatomi neatitikimai, kurių galėtų nebūti“, – pasakojo J. Matulienė.
Taisyklėse taip pat numatyta, kad turi būti sutvarkytas ne mažesnis kaip 1 hektaro ploto melioracijos griovys. Jei tvarkoma trumpesnėmis atkarpomis, tai jos turi būti ne mažesnės kaip 0,3 hektaro, nebent visas melioracijos griovio plotas nuo jo pradžios iki jo pabaigos yra mažesnis negu 0,3 ha. Dėl šios priežasties taip pat kartais pasitaiko neatitikimų. Pavyzdžiui, pareiškėjas pirmą sąlygą (ne mažiau kaip 1 hektaras) išpildo, tačiau būna sutvarkęs keletą mažesnių nei 0,3 hektaro melioracijos griovio atkarpų.
„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kuomet pareiškėjai paraiškoje numato sutvarkyti tam tikrą melioracijos griovių plotą, tačiau vėliau pateikia pranešimą apie atliktus darbus, nors nebūna iki galo sutvarkę viso numatyto ploto. Tokiais atvejais dėl neatliktų darbų pagal sąmatą taisyklėse yra numatytos sankcijos“, – sakė NMA specialistė.
„Siekiant paramos yra svarbiausia, kad pareiškėjas atitiktų visus keliamus reikalavimus ir nustatytus kriterijus. Vienas iš tokių reikalavimų yra toks, kad valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Taip pat pareiškėjas, įvykdęs įsipareigojimus pagal šią priemonę, privalo 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą, kuri yra nustatyta KPP programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“. Pareiškėjas turi atitikti ir laikytis ne tik išvardintų, bet ir visų kitų taisyklėse nustatytų reikalavimų“, – apibendrino J. Matulienė.
Praėjusiais metais pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ paraiškas teikė 433 pareiškėjai. Patvirtinta paramos suma siekė 8 954 125 litus. Šiais metais jau sulaukta 236 paraiškų, patvirtinta paramos suma – 5 377 202 litai.
 |
 |
