Įsakymą dėl privalomo matematikos egzamino įteisinimo nuo 2016 metų D.Pavalkis pasirašė liepos 31–ąją. Savo parašu ministras įteisino naują tvarką: į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose norėsiantys stoti kandidatai papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. Tiesa, ši tvarka negalios tiems, kurie savo ateitį ketina sieti su menų studijomis.
Iki šiol abiturientai turėjo laikyti tik vieną privalomąjį egzaminą – lietuvių kalbos ir literatūros.
Privalomas matematikos egzaminas įvedamas, norint pasiekti aukštesnį matematinį raštingumą ir skatinti mokinius rinktis fizinių ir technologijos mokslų studijas.
Sprendimas buvo priimtas, ministras savo parašu jį patvirtinti turėjo iki rugsėjo 1 dienos. Jis tai jau padarė.
Dėl 2016 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas buvo sukurta speciali darbo grupė, sudaryta iš universitetų ir kolegijų, studentų ir moksleivių, Nacionalinio egzaminų centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų.
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė 15min.lt paaiškino, kad darbo grupė pritarė siūlymui, kad 2016 metais pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, išskyrus menų studijas, turėtų būti išlaikę ir matematikos brandos egzaminą.
„Sprendimas buvo priimtas, ministras savo parašu jį patvirtinti turėjo iki rugsėjo 1 dienos. Jis tai jau padarė“, – paaiškino N.Barauskienė.
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) stoja piestu prieš privalomąjį matematikos egzaminą.
Moksleiviai pastebi galimas grėsmes, kurios esą kils įvedus privalomą matematikos brandos egzaminą. Nepaisant galimybės turėti A ir B lygius, mokiniai rinksis išplėstinį matematikos ugdymo kursą, taip sudarydami nepalankias sąlygas mokytis tiems, kurie nori stipriai pasiruošti valstybiniam matematikos egzaminui.
Nesusipratimu LMS vadina ir tai, kad 2016 metų valstybiniam matematikos brandos egzaminui bus rengiamasi pagal matematikos ugdymo programą, skirtą 2013–2015 metams.
Tai sustiprins moksleivių nelygybę pagal mokymosi lygius, ypač tų, kurie neturi finansinių galimybių lankyti papildomų pamokų.
„Tai reikštų, kad egzamino užduotys nesiskirtų nuo ankstesnių metų – nebūtų nei loginių, nei praktinių užduočių“, – aiškina LMS.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad moksleiviai dar dažniau į pagalbą pasitelks korepetitorius, o tai, pasak LMS atstovų, suaktyvins neteisėtą jų veiklą.
„Tai sustiprins moksleivių nelygybę pagal mokymosi lygius, ypač tų, kurie neturi finansinių galimybių lankyti papildomų pamokų. Atsižvelgdama į tai Lietuvos moksleivių sąjunga siūlo imtis atsakingų veiksmų, apgalvoti dėstomos informacijos turinį ir mokymo(si) krūvį bei užtikrinti, jog matematikos brandos egzaminas būtų taikomas moksleiviams nuo 2017–2018 metų, kurie mokytųsi pagal naujai sudarytą ir pakeistą matematikos ugdymo programą“, – prašė LMS.
