„Teismo pirmininkė nagrinėdama nušalinimo klausimą nurodė, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo, todėl įvertinusi visus teisėjo veiksmus ruošiantis bylos nagrinėjimui ir veiksmus po prašymo/pareiškimo dėl nušalinimo pateikimo, konstatavo, kad jie gali kelti abejonių dėl teisėjo Vilmanto Ambrulevičiaus nešališkumo šalims, tiek objektyviam proceso stebėtojui“, – rašoma teismo atstovės Dainos Stasiukynienės atsakyme BNS.
Nors, teismo pirmininkės nuomone, byloje nustatytos aplinkybės savaime ir nereiškia subjektyvaus teisėjo šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi, tačiau objektyviam stebėtojui tokių abejonių gali kelti.
Pirmadienį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas V.Ambrulevičius parengiamajame posėdyje ketino nagrinėti Generalinės prokuratūros prašymą likviduoti asociaciją kaip neteisėtai įsteigtą.
Teismo posėdžio pradžioje paskelbta, kad teisėjui pareikštas nušalinimas. Tretieji asmenys mano, kad teisėjas V. Ambrulevičius „vykdo prokuratūros nurodymus nagrinėjant bylą“.
E.Švenčionienė žurnalistams demonstravo teismo nutartis dėl parengiamojo posėdžio, kur vienas bylos dalyvių Kazimieras Juraitis pavadintas Jaručiu.
Spalio 13 dienos nutartyje informuojama, kad teismo šaukimai ir kiti dokumentai šalims bus įteikti ir viešo paskelbimo internete būdu, be to, trečiasis asmuo byloje Dmitrijus Glazkovas yra prisijungęs prie teismų informacinės sistemos LITEKO ir ne kartą telefonu teiravosi teismo sekretorės apie bylą.
Tai papiktino bylos dalyvius.
„Gavom tris raštus per trumpą laiką, nesugebėta pavardės parašyti. Spalio 17 dienos raštą gavome spalio 14 dieną“, – piktinosi E.Švenčionienė.
Byla paskirta nagrinėti teisėjai Enrikai Janušonienei.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė anksčiau yra sakiusi, kad asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.
E.Švenčionienė ir dar keturi asmenys – D. Glazkovas, K.Juraitis, A.Paleckis ir Mindaugas Ramoška šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.
Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su šia organizacija.
Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė apie teisėsaugos atliekamas kratas, reiškiamus įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A.Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiksmų.
K.Juraitis vėliau savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad teisėsauga kratas atliko jo paties bei kitų asociacijos atstovų E.Švenčionienės, M.Ramoškos gyvenamosiose patalpose, o E.Švenčionienė išvežta apklausai.
Pats K.Juraitis sako sulaukęs teisėsaugos kvietimo į apklausą penktadienį.
Kitas tyrimas vyksta dėl A.Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A.Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.
Pats A.Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Anksčiau E.Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Prieš kelias savaites „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai skelbė vyksiantys į Rusijos okupuotą Rytų Ukrainos dalį, kur ketino stebėti Maskvos rengtus pseudoreferendumus dėl šių teritorijų aneksijos.
E.Švenčionienė sakė, kad jai nepavyko nuvykti į Donbasą dėl sudarytų „labai didelių dirbtinių kliūčių“.
