„Kalbant apie krūties vėžio prevencinę programą, nutarta praplėsti galinčių dalyvauti programoje moterų amžiaus grupę. Nuo kitų metų moterys, būdamos nuo 45-erių iki 74-erių imtinai galės tikrintis pagal programą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.
Iki šiol pasitikrinti dėl šios ligos galėjo 50–69 metų moterys.
Anot jos, amžiaus grupę nutarta praplėsti sulaukus specialistų siūlymų, taip pat atsižvelgus į Nacionalinio vėžio instituto ministerijai teikiamas rekomendacijas.
Pasak SAM atstovės, norint atlikti mamografijos tyrimą nereikės gauti šeimos gydytojo siuntimo. Moters užregistravimu į įstaigą pasirūpins koordinavimo centrai, kurie atsiųs kvietimo laišką su reikiama informacija.
Kaip sakė I. Cechanovičienė, prevencinių programų metu nustačius piktybinį naviką, paslaugos bus organizuojamos taikant „Žaliojo koridoriaus“ modelį. Tai reiškia, kad pacientą nuo pirminio apsilankymo gydymo įstaigoje iki gydymo skyrimo visą kelią lydės atvejo vadybininkas.
Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1,6 tūkst. moterų.
„Tai yra daugiausiai moters gyvybių nusinešanti liga, bet taip pat ir daugiausiai susirgimų diagnozuojama per metus“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Inovatyvūs vaistai neprieinami
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė teigė, kad Lietuvoje situacija dėl krūties vėžiui skirtų vaistų prieinamumo nėra gera.
„Šią savaitę paskelbtoje EBPO netolygumo analizėje Europos Sąjungos šalyse matyti, kad Lietuva vis dėlto pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra lentelių apačioje“, – kalbėjo POLA direktorė.
Anot jos, krūties vėžiui gydyti skirtų vaistų prieinamumas Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 35 proc., tuo metu Lenkijoje – 62 proc., o Bulgarijoje – 83 procentus.
„Lietuvoje net dešimt inovatyvių vaistų, kurie rekomenduojami metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, yra nekompensuojami“, – teigė N. Čiakienė.
Asociacijos direktorės teigimu, vaistų gamintojai yra pateikę paraiškas įtraukti juos kompensuojamų vaistų sąrašą, tačiau dėl biurokratinių ir finansinių kliūčių Lietuvos pacientėms šie vaistai kol kas nėra prieinami.
A. Česas kalbėjo manantis, kad vėžio atsinaujinimo riziką geriausiai nustato molekuliniai žymenų genetiniai tyrimai, kurie šiuo metu „labai mažai kompensuojami“.
