Seimas ketvirtadienį priėmė tokią pagalbą įteisinančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas.
Už jas balsavo 115 parlamentarų, prieš buvo vienas.
Pasak vieno iš pataisų iniciatorių Seimo nario Justo Džiugelio, šios pataisos yra bene geriausia ir didžiausia integracijos priemonė negalią turintiems žmonėms.
„Didelė bendruomenės dalis laukia šių pokyčių“, – teigė jis.
Pagal priimtas pataisas, asmeniniu asistentu galėtų tapti žmogus, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.
Asmeninės pagalbos poreikis bus nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai jo sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas.
Sprendimą, ar žmogui reikalinga tokia asmeninė pagalba, priims savivaldybė socialinio darbuotojo teikimu. Jos turės ir organizuoti tokią pagalbą, užtikrinti jos kokybę.
Pagal įstatymą, asmeninio asistento pagalba nebus visai nemokama. Nustatyta, kad žmogus su negalia apmokėtų iki 20 proc. paslaugos išlaidų, tačiau ši suma negalės būti didesnė nei penktadalis jo pajamų.
Nemokamai tokią paslaugą gaus tik neįgalusis, kurio pajamos yra mažesnės negu du valstybės remiamų pajamų dydžiai per mėnesį. Šiuo metu tai sudaro 256 eurus.
Džiugu, kad šias pataisas galime įgyvendinti jau šiemet, nes finansavimas biudžete jau numatytas.
Seimo narė „valstietė“ Rima Baškienė teigė, kad pataisas dėl asmeninio asistento rengė buvusi Vyriausybė. Jos svarstytos kelerius metus.
„Džiugu, kad šias pataisas galime įgyvendinti jau šiemet, nes finansavimas biudžete jau numatytas“, – sakė ji.
SADM: kokie pokyčiai laukia
Asmeninę pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.
Tokios pagalbos poreikį 1 metams nustatys socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.
Asmeninio asistento paslaugą galės teikti fizinis asmuo, kuris su neįgaliuoju nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, turės išklausyti įžanginius individualaus priežiūros personalo mokymus.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.
Per pusę metų iki 2022 metų asmeninė pagalba būtų suteikta maždaug 600 žmonių, o nuo 2022 metų kasmet – maždaug 1500 neįgaliųjų.
Šiemet iš valstybės biudžeto prireiks 2 mln. eurų, o nuo 2022 metų kasmet – po 10 mln. eurų.
Visi neįgalūs senjorai galėtų pasinaudoti lengvatomis
Kai neįgalus asmuo sulaukia pensinio amžiaus, jam nustatomi specialieji poreikiai. Šiuo metu jie yra tokie:
Didelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis.
Nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis.
Žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, be kita ko, gali pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą. Kadangi norima užtikrinti galimybę lengvatomis pasinaudoti visiems asmenims, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, nuspręsta palikti tik du iš jų: didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių.
Žmonės, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį.
Įstatyme bus numatyti tokie specialiųjų poreikių lygiai:
Didelių specialiųjų poreikių lygis. Nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis.
Vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 proc. darbingumo lygis.
Įstatymo pakeitimai įsigalios šių metų liepą.
