Visi dalyviai bėgs centrinėmis Kauno miesto gatvėmis ir finišuos taip pat Istorinėje Prezidentūroje, kur jų lauks apdovanojimo ceremonija ir parodos „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ iškilmingas atidarymas.
Pasak Istorinės prezidentūros darbuotojų, ši paroda – jau penktoji, kuri rengiama ne prezidentūroje, bet sodelyje. Didžiuliuose lauko stenduose anksčiau buvo galima apžiūrėti įvairias archyvines nuotraukas, tarp kurių – ir atspindinčias transporto raidą. Šį kartą paroda skirta 1938 metų Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurios, atkūrus nepriklausomybę, nuo 1998 metų vyksta vis kitame Lietuvos mieste.
Sujungė sportą, meną ir politiką
Lietuvoje pirmoji tautinė olimpiada buvo surengta palyginti vėlai. Kaimyninės valstybės jau buvo surengusios bent po keletą tokių tautinių olimpiadų.
1938-ieji buvo pasirinkti neatsitiktinai – tais metais Lietuva šventė 20-ąsias Nepriklausomybės metines. Solidžiai sukakčiai paminėti be įvairiausių kitų renginių buvo nuspręsta surengti viso pasaulio lietuvių sporto šventę. Tai – vienas reikšmingiausių to meto Lietuvos sporto ir ne tik sporto įvykių. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada susiejo sportą, meną, kultūrą, tradicijas ir politiką. Pirmosios lietuvių tautinės olimpiados simboliką – plakatą, vėliavą, medalį, ženkliuką – sukūrė žymus to meto Lietuvos grafikas Jonas Juozas Burba.
Šios olimpiados globėju tapo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Norint pabrėžti lietuvių tautinį savitumą, į žaidynių programą buvo įtraukti tautiniai šokiai, kadangi kitos olimpinės sporto šakos buvo aukščiau tautinių skirtumų ir buvo tarptautinio, o ne tautinio pobūdžio.
Sudomino pasaulio sportininkus
Istorinės prezidentūros muziejininkė Justina Minelgaitė pasakojo, kad iš to meto dokumentų matyti, kad į pirmosios olimpiados programą buvo įtraukta lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, buriavimas, irklavimas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių.
Lietuvių sportininkai buvo pasiekę įspūdingų rezultatų, tačiau kitų valstybių rinktinių sudėtyje ir dažniausiai garsindavo antrosios tėvynės vardą. Iš Latvijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Vilniaus krašto atvykę lietuvių sportininkai susirungė su Lietuvos sporto klubų nariais. Olimpiados metu buvo pagerintas ne vienas Lietuvos sporto rekordas, o lietuvių sportininkai priartėjo prie Europos sporto lyderių pasiekimų. Pagrindinė žaidynių dalis vyko Kaune, tačiau buriavimo ir irklavimo varžybos buvo perkeltos į Klaipėdą.
Didžiulio dėmesio sulaukusi šventė džiugino ir tuometinius Kauno prekybininkus, kurie siūlė pirkti prekes, pritaikytas olimpiadai: fotoaparatus, olimpiados akimirkoms užfiksuoti, lietuviškas knygas lauktuvėms į užsienį. Kino teatrai viliojo specialias „sportiniais“ seansais, pavyzdžiui, filmu apie 1936 metų Olimpines žaidynes.
Pirmas, bet ne paskutinis
Istorinę olimpiadą liudijančių archyvinių kadrų parodą parengę muziejininkai ilgai nesvarstė, kaip ją pristatyti. Rengdami pirmąjį bėgimą centrinėmis Kauno gatvėmis jie tikisi šią tradiciją puoselėti.
Pirmasis bėgimas, skirtas paminėti pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės metines, Kaune įvyko 1919 metais. Tąkart sportininkai bėgo Laisvės alėja, gavusia šį pavadinimą 1919 metų vasario 16 dieną, taip pat švenčiant pirmąsias Nepriklausomybės metines. Vėliau bėgimas tapo tradicija.