– Kaip apibūdintumėte pastarųjų mėnesių gaisrų padarinių statistiką?
– Kas liečia statistiką, tai ji (kaip ir daugelyje kitų sričių) šiek tiek kintanti, bet gana stabili. Per 2018 m. gaisruose žuvo 50 asmenų. Praeitais metais [tuo pačiu laikotarpiu – LRT.lt] jų buvo 52.
Jeigu žiūrime į ilgesnį laikotarpį, tai matome žūčių mažėjimo tendenciją. Jeigu kalbėtume apie laikotarpį, pavyzdžiui, prieš 10 metų, žmonių gaisruose žūdavo daugiau kaip 300.
Jeigu kalbėtume apie ateitį, esame išsikėlę gana ambicingus tikslus – per dešimt metų mūsų siekiamybė, kad gaisruose žūtų ne daugiau kaip 30 žmonių.
– Sakote, kad prieš dešimt metų pamečiui žūdavo po 300 žmonių, ar tai buvo rekordinis skaičius?
– Rekordiniais metais buvo daugiau kaip 300 žuvusiųjų gaisruose. Tas skaičius nuosekliai mažėjo ir mažėjo. Šiandien turime situaciją, kai per metus žūsta daugiau kaip 100 žmonių.
– Tai kas pasikeitė per tuos metus?
– Ko gero, pasikeitė pačių gyventojų požiūris į savisaugą. Gal pasikeitė ir mūsų veikla, daugiau dėmesio skiriame gaisro priežasčių analizėms, pačiai prevencinei veiklai. Mūsų prioritetas – kovoti su priežastimi, bet ne su pasekmėmis.
– Esate nustatę, kad 95 proc. ugnies aukų žuvo gaisro židinio vietoje, t. y. patalpoje, kur gaisras ir kilo. Žinoma, po kiekvienos nelaimės kyla klausimas – kodėl taip atsitiko. Koks atsakymas?
– Labai sudėtingas klausimas, bet būtent tokius klausimus bandome atsakyti, išnagrinėdami kiekvieną gaisro atvejį, kai žūsta žmogus, bandydami atkurti smulkiausias įvykio detales ir tokiu būdu numatyti tolimesnius veiksmus.
Daugiausia [...] žuvusieji gaisruose yra vienaip ar kitaip susiję su alkoholio vartojimu – jų būklė gaisro kilimo metu buvo tokia, kad jie galbūt net ir nesugebėjo savimi pasirūpinti. Žinoma, tos pačios priežastys lėmė ir patį gaisro kilimo faktą.
Ko gero, ne naujiena ir visuomenei, kad būtent nuo gegužės 1-osios nustatytas reikalavimas gyvenamosiose patalpose turėti autonominį dūmų detektorių.
– Sakote, kad vykdote prevenciją, mokote žmones. Jie lyg ir kažką žino, lyg labiau saugosi, bet vis tiek ta statistika rodo, kad dažniausiai neblaivūs asmenys žūsta savo namuose. Jeigu prieš dešimtmetį žūdavo 300 žmonių, o dabar – 100, ar negalime daryti prielaidos, kad Lietuvoje vis dėlto alkoholio suvartojama mažiau?
– Sunku daryti išvadas. [...] Žinoma, tai yra socialiniai klausimai, kurie liečia alkoholio vartojimą, žmonių atsakingumą, socialinius įgūdžius, vaikų auklėjimą ir pan. Mes neturime galimybių ir kompetencijų nagrinėti socialinius klausimus ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Orientuojamės į savo veiklos specifiką ir bandome pakelti žmonių savisaugos kultūros lygį. Žinoma, mūsų tikslinės grupės yra gyventojai, kurie negali savimi pasirūpinti – seni, turintys vienokią ar kitokią fizinę negalią. Būtent jie yra mūsų tikslinės grupės. Siekiant ilgalaikių rezultatų būtent su tais žmonėmis reikėtų dirbti. Tokiu būdu turėsime rezultatą, kurio ir siekiame.
– Mažiau darbuotojų, kabinetuose vartančių dokumentus, daugiau pasiruošusių vykti į gaisrus – to siekiate nuo vasario 1-osios, pradėję antrą reformos etapą. Kaip vyksta reforma? Ar iš tiesų mažiau kabinetinių ugniagesių pas jus?
– Jeigu galima, šiek tiek daugiau istorijos – reformos prasidėjo nuo praėjusių metų lapkričio 1 d., kai buvo peržiūrėtos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų struktūros ir priimti tam tikri sprendimai. Tai lėmė, kad 76 vadovaujančios pareigybės buvo panaikintos visoje Lietuvoje.
Logiškas klausimas – kas dėl to? Kas iš to ir kam dėl to nauda atsirado? Mes matome naudą tame, kad vadovaujančių pareigybių, kurios nebuvo susijusios su gaisrų gesinimu, naikinimas leido mums sutaupyti lėšų, kurias galima numatyti didinant algas.
Nuo vasario 1 d. vyko kitų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įstaigų struktūrų peržiūra. Priimti tam tikri sprendimai. Principai, kuriais buvo vadovaujamasi, buvo analogiški tam, ką minėjau, – pačių struktūrų peržiūra, mažinant pareigybių skaičių.
Noriu pabrėžti – kokios reformos vyko ir kokios šiuo metu vyksta, jos neturi jokio tiesioginio poveikio ugniagesiams gelbėtojams. Būtent tiems žmonėms, kurie dirba 24 val. per parą režimu. [...]
– Spauda rašė, kad ugniagesiai nepatenkinti tuo, kad vietoje viršvalandžių jie turi imti laisvas dienas. Tada į gaisrus vyksta mažesnės komandos. Be to, automobiliai genda, kartais technika nekokybiška, prastai veikia navigacinės sistemos, nepakanka apsauginių drabužių. Jūs tada sakėte, kad tai nėra didelė problema, o ugniagesiai tiesiog turėtų apie tai informuoti savo vadus. Ar situacija pasikeitė?
– Natūralu, kad pačioje Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veikloje yra begalė sričių, labai platus veiklos spektras, didelis žmonių skaičius, etatų kaita ir pan. Šie klausimai sprendžiami centralizuotai. Taip pat sprendžiami lokalių įstaigų vadovams priimant sprendimus.
Kas liečia budėjimus ir viršvalandžius, tai viskas priklauso nuo pačios komandos žmonių skaičiaus. Jeigu žmonių skaičius pakankamas, tuomet ta problema sprendžiama labai paprastai. Jeigu žmonių skaičius nepakankamas, mes vis tiek turime užtikrinti parengtį, kad garantuotume gyventojams pagalbą ekstremalios situacijos ar gaisro gelbėjimo darbų atvejais. Tokiu būdu atsiranda tam tikri niuansai.
– Buvo kalbėta, kad tik pradėjęs dirbti ugniagesys uždirba 442 eurus, vėliau jo alga priklauso nuo ištarnauto laiko, kategorijos, vidutiniškai ugniagesiai uždirba 660 eurų per mėnesį. Turintys didelį stažą gali gauti 878 eurus. Taip buvo metų pabaigoje. Šiandien situacija ir uždarbis toks pats? Iš čia pat kyla ir kitas klausimas – esant tokiems nedideliems atlyginimams, kaip yra su kadrų kaita?
– Tai labai svarbi tema mūsų sistemoje. Šiek tiek tie skaičiai, kuriuos paminėjote, jau pasikeitę. Mes organizuojame veiklą taip, kad siekiame užtikrinti nuoseklų pareigūnų atlyginimų didėjimą. Šiandien vidutiniškai ugniagesys gelbėtojas gauna atlyginimą, atskaičius visus mokesčius, mūsų duomenimis, 707 eurus.
Tik naujai į tarnybą priimtas ugniagesys gelbėtojas, atskaičius mokesčius, gauna 520 eurų. Kas liečia kadrų kaitą ir bendrai kadrų politiką, tai šiandien pirminėje grandyje 8 proc. neužpildytų darbo vietų.
– Tai trūksta ugniagesių?
– Šiek tiek trūksta, 8 proc. yra neužimtų pareigybių. Bet visoje Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra 14 proc. neužimtų darbo vietų. Atsižvelgdami į šiuos skaičius galime sakyti, kad didesnę problemą turime su vidurine grandimi, t. y. su tais pareigūnais, kurie vykdo prevencinę veiklą, kurie dirba kiekvieną dieną, spręsdami tam tikrus klausimus.
– LRT RADIJO klausytojas domisi, ar nelaikote tiksinčia bomba renovuotų namų, kurių renovacijai panaudota labai degi medžiaga – putų poliesteris?
– Atsakymas būtų toks – negalima daryti konkrečių išvadų, koncentruodami dėmesį vien tik į pačią šiltinimo medžiagą. Yra nustatyti griežti gaisrinės saugos reikalavimai statomiems pastatams. Ten vertinamas priemonių kompleksas – konstrukcijų degumas, atsparumas, aktyvios gaisrinės saugos priemonės (pavyzdžiui, gaisro gesinimo sistemos), įspėjimo sistemos ir pan.
Matome didelę nelaimę tada, kai žmogus, eksploatuodamas pastatą, pamina visus tuos nustatytus saugos reikalavimus ir elgiasi taip, kaip išmano: pakeičia naudojimo paskirtį, užgriozdina evakuacijos išėjimus, neprižiūri aktyviųjų gaisrinės saugos sistemų ir pan. Tokiu būdu pastatas tampa pavojingas.
– Jūs turite aukščiausius reitingus kaip institucija. Ar jaučiatės atsakingi dėl tokio pasitikėjimą?
– Be abejo, mes tuo labai džiaugiamės, o dar daugiau – mes jaučiame didesnę atsakomybę ir įsipareigojimą visuomenei. Jeigu visuomenė mumis pasitiki, mes jiems turime atsakyti tuo pačiu ir visose situacijose jiems pagelbėti.
