Jeigu tokia finansinė paskata nepadės iki 2018 metų pabaigos Lietuvoje sumažinti šernų, galvojama leisti ūkininkams ar kitiems žemės savininkams, kurie turi medžiotojo bilietus, savo valdose patiems medžioti šiuos gyvūnus prieš tai suderinus su aplinkos apsaugos inspektoriais ir informavus medžiotojų būrelius.
Tokie sprendimai šią savaitę aptarti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) vykusiame pasitarime su medžiotojų, ūkininkų bendruomenės, Žemės ūkio rūmų ir Seimo atstovais.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad padėtis dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvoje nekontroliuojama, todėl reikia ieškoti naujų priemonių jai sutramdyti.
„Iš pavyzdžių tame ūkyje (liepą afrikinio kiaulių maro židinys aptiktas Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje – BNS) ir nuolat gaunant pranešimus, kad randama labai daug nugaišusių šernų, matome, kad padėtis nėra kontroliuojama. Prognozuojama, kad bet kada gali atsirasti nauji židiniai, žmonės juda ir praneša virusą į kitas vietas, gali parsinešti namo“, – BNS teigė komiteto vadovas.
Naujos išmokos
VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas BNS sakė, kad už sumedžiotas vyresnes negu dvejų metų šernų pateles išmokas nuo spalio siūloma didinti nuo nuo 100 iki 125 eurų. Tačiau už jaunesnes sumedžiotas pateles išmokos, dabar siekiančios 50 eurų, nebebus mokamos.
K.Mažeikos teigimu, dabar medžiotojai sumedžioja dvigubai daugiau šernų patinų, negu patelių, todėl didinant premiją už pateles, siekiama sumažinti jų kiekį. Anot V.Paulauskas, dabar patelės sudaro tik 20-30 proc. sumedžiotų šernų.
„Patelių medžiojimas nėra toks intensyvus, koks turėtų būti. (...) Ir ta situacija nesikeičia, todėl reikia kažką daryti – labiau medžioti vyresnes pateles, kurios atsiveda daugiau vaikų, remti tokią medžioklę“, – teigė VMVT direktoriaus pavaduotojas.
Jis mano, kad nauja kompensacijų tvarka įsigalios iki spalio, kada prasidės medžioklės su varovais.
Medžiotojams – įpareigojimai tvarkyti gaišenas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat ketina įpareigoti medžiotojų būrelius sutvarkyti šernų gaišenas, numatant jiems už tai papildomą užmokestį. Medžiotojų būreliams, kurių teritorijoje gyventojai ras kritusių šernų, už jų utilizavimą ketinama mokėti po 20 eurų, o jei gaišeną ras ir utilizuos būrelio nariai – išmokos dydis sieks 60 eurų.
„Keičiame savo politiką medžiotojų būrelių atžvilgiu – jie privalės sutvarkyti gaišenas ar utilizuoti sužeistus šernus, nes jie yra klubo nuosavybė“, – teigė V.Paulauskas.
Taip siekiama palengvinti veterinarijos specialistų darbą, nes dabar jie nespėja naikinti šernų gaišenų.
„Veterinarai jau nespėja, nes tų židinių gerokai daugėja, oras šiltas ir kūnai greitai genda, o tuos židinius svarbu kuo greičiau likviduoti“, – BNS aiškino K.Mažeika.
Gyventojams už rastas šernų gaišenas paliekama ta pati 30 eurų premija.
Medžioklės lapų apskaitos griežtinimas
K.Mažeika taip parnešė, kad ketinama sugriežtinti medžioklės lapų ir sumedžiotų šernų apskaitą. Pasak parlamentaro, pasitaiko atvejų, kai sumedžiojami šernai neparodomi oficialiai.
„Sumedžioja šerną, bet neparodo, išdoroja ir sunaudoja maistui, nes žmogui maru užkrėsta šerniena nepavojinga“, – teigė K.Mažeika.
V.Paulauskas įsitikinęs, kad iš medžioklės lapų „dingusių“ šernų daug nėra, bet, pasak jo, vis tik žadama juos prilyginti griežtos atskaitomybės dokumentams.
„Norime, kad visiškai visi (sumedžioti – BNS) šernai, o ypatingai tose zonose, kur užkrėstos vietos, patektų į apskaitą ir būtų ištirti mūsų laboratorijoje“, – teigė V.Paulauskas.
Pasak jo, dabar tiriamas vienas atvejis, kai „buvo sumedžiotas vienas šernų kiekis, o oficialiai parodytas kitas“.
V.Paulausko teigimu, kol kas nėra žinoma, kiek Lietuvoje yra šernų – per metus jų sumedžiojama 35-37 tūkstančiai.
VMVT duomenimis, šiemet afrikinis kiaulių maras patvirtintas 431 vietose 806 šernams (78 sumedžiotiems ir 728 rastiems nugaišusiems). Per visus 2016 metus rasti 379 maru užsikrėtę šernai.
Daugiausiai teigiamų atvejų šernuose nustatoma Anykščių, Biržų, Ukmergės, Panevėžio rajonuose.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
